„Mano Viešpatie, koks bus šių dalykų galas?“
Danieliaus knyga 12, 1-13: Tuo laiku pakils Mykolas, didysis kunigaikštis, kuris gina tavo tautiečius. Tada ateis tokie sunkūs laikai, kokių nebuvo nuo tautos atsiradimo. Tada tavo tauta bus išgelbėta - kiekvienas, kuris bus įrašytas knygoje. Daugelis miegančių žemės dulkėse pabus: vieni - amžinam gyvenimui, kiti - amžinai paniekai ir gėdai.
Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumą - kaip žvaigždės per amžių amžius. O tu, Danieliau, paslėpk tuos žodžius ir užantspauduok knygą iki skirto laiko. Daugelis ją perskaitys ir įgaus pažinimo”. Aš, Danielius, žiūrėjau ir mačiau stovinčius kitus du: vienas - šitame upės krante, o kitas - anapus upės. Tada vienas klausė drobiniais apsivilkusį, stovintį ant upės vandenų: “Ar toli tų nuostabių įvykių galas?” Išgirdau drobiniais apsivilkusį, stovintį ant upės vandenų, kalbant. Jis pakėlė savo dešinę ir kairę į dangų ir prisiekė amžinai Gyvuoju, tardamas: “Užtruks vieną laiką, du laikus ir pusę laiko; kai pasibaigs šventosios tautos galios naikinimas, tada visa bus įvykdyta”. Aš tai girdėjau, bet nesupratau ir klausiau: “Mano Viešpatie, koks bus šių dalykų galas?” Jis atsakė: “Danieliau, eik savo keliu, nes tie žodžiai yra paslėpti ir užantspauduoti iki laikų pabaigos. Daugelis bus apvalyti, išbalinti ir išmėginti. Nedorėliai elgsis nedorai ir to nesupras, bet išmintingieji supras. Nuo to laiko, kai kasdienę auką pašalins ir pastatys sunaikinimo pabaisą, praeis tūkstantis du šimtai devyniasdešimt dienų. Palaimintas, kuris laukia ir ištveria tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkias dienas. Bet tu eik savo keliu iki galo, nes tu užmigsi ir atsikelsi atsiimti savo dalies dienų pabaigoje”.
Mano Viešpatie, koks bus šių dalykų galas? Ar jums pažįstamas toks klausimas? Ar kada norėjote kuo įmanoma greičiau sužinoti, kuo viskas baigsis? Aš iš karto pagalvoju apie čia esančius žmones, kurie per šiuos metus pateikė dokumentus studijoms universitete ar paraišką naujam darbui ir laukė atsakymo. Mes su Emily turėjome užpildyti paraiškas mūsų laikino leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimui. Anksčiau ar vėliau mums tikriausiai visiems teko užpildyti kažkokias paraiškas ir tuomet laukti. Sprendimas nepriklausė nuo mūsų. O kad sužinotume, koks jis bus, mums tiesiog reikėjo laukti. Ar kada buvote tokioje situacijoje?
Kai Danielius uždavė šį klausimą, jis buvo labai susirūpinęs atsakymu. Jis nerimavo, nes žinojo, kad tas atsakymas turės amžinų pasekmių. Jis buvo kaip žmogus, sužinojęs, jog serga ketvirta vėžio stadija, ir kuriam reikia rimto gydymo. Jo atsakas yra vienintelis klausimas, kuris tokiu metu yra svarbus: „Koks bus galas?“ Ar aš išgysiu? Ar man skaudės? Ar galiu kažką padaryti, kad pakeisčiau rezultatus? Tas paprastas klausimas: „koks bus šių dalykų galas?“ taip pat apima daug kitų svarbių klausimų.
Taigi, mes kalbame apie svarbius dalykus. Danieliaus gyvenimas artėja į pabaigą. Per visą gyvenimą Danieliui buvo duotos kelios pranašystės apie tai, kas įvyks per ateinančius 500 metų iki Pateptojo Kunigaikščio – Jėzaus - atėjimo. Biblijos laikais paskirtas žmogus būdavo patepamas aliejumi. Taip buvo parodoma, jog jis yra išrinktas specialiai rolei ar užduočiai. Mes jau matėme, jog hebrajų ir graikų žodžiai, reiškiantys „pateptasis“, yra Mesijas ir Kristus. Mūsų Viešpats Jėzus buvo Išrinktasis, kuris atėjo į žemę, kad mus sutaikintų su Dievu. Taigi, Danielius jau žinojo, jog Kristus ateis.
Bet kas bus po to, kai Jėzus ateis? Būtent to Danielius ir klausia: Mano Viešpatie, koks bus šių dalykų galas? Kai ateis Mesijas ir atliks viską, ką Jis yra pažadėjęs, kas bus tada? Kaip atrodys ateitis? Amerikiečių muzikantas, vardu Bart Millard, yra parašęs giesmę, kurioje jis klausia, kokia bus mūsų ateitis Danguje. Ta giesmė vadinasi Galiu tik įsivaizduoti. Štai ištrauka iš tos giesmės:
Kaip ir šios giesmės autoriui, Danieliui įdomu, kaip atrodys ateitis. Juk yra tiek daug galimų variantų. Taip, jam buvo pasakyta daugybė dalykų. Tačiau vietoj to, kad Danielius būtų patenkintas tuo, kas jam buvo pasakyta apie ateitį, jis norėjo sužinoti daugiau. Taigi, koks buvo angelo atsakymas Danieliui? Abejoju, kad Danielius tikėjosi būtent tokio atsakymo.
Angelo atsakymas
Ar kada girdėjai frazę: „palauk ir pamatysi“? Ar tau tėvai kažkada yra tai sakę? Galbūt, kai tu matei jau supakuotas kalėdines ar gimtadienio dovanas ir nekantravai sužinoti, kas jų viduje? Galbūt, tau ta frazę teko išgirsti dvi savaites prieš Kalėdas. O tai reiškė, kad tau reikėjo laukti visas dvi savaites, kad pamatytum, kas tau buvo pažadėta. Tačiau tau kaip vaikui tos dvi savaitės tikriausiai atrodė kaip amžinybė.
Taigi, būdamas nekantrus vaikas, tu tikriausiai dar bandei klausti gudrių klausimų. Bet vietoj to, kad atsakytų, tavo tėvai tiesiog tau pasakė: „Palauk ir pamatysi“. Panašus buvo ir angelo atsakymas Danieliui. Šiame skyriuje skaitome, kad angelas atsakė: „Danieliau, eik savo keliu“. Kaip tėvai, truputį jau pavargę nuo nesibaigiančių klausimų, angelas netgi pakartojo savo atsakymą, vėl tardamas Danieliui: „Eik savo keliu“. Kai Danielius į tai atsako, rodos, vaikišku klausimu: „Ar toli tų nuostabių įvykių galas?“ („Kiek laiko visa tai užtruks?“), angelas paprasčiausiai jam pasako: „Iki laikų pabaigos“.
Ar nusivylėte tokiu angelo atsakymu? Jeigu taip, tai pagalvokite apie kitokį atsakymą. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu jūs žinotumėte viską, kas įvyks ateityje. Ar atsimenate, kaip sunkiai prislėgtas Danielius buvo 10 ir 11 skyriuose? Jis taip jautėsi, nes žinojo daug detalių... Jį ypač slėgė detalės apie sunkumus ir išbandymus, per kuriuos jo žmonėms reikės eiti. Kartais mes tiesiog nesame pasiruošę visoms toms detalėms. Angelas perspėjo Danielių dėl to. Jis sakė: „Tada ateis tokie sunkūs laikai, kokių nebuvo nuo tautos atsiradimo“. Iš esmės angelas Danieliui sakė: „Gerai, Danieliau. Aš suprantu, kad tu nori daugiau žinoti. Bet nemanau, kad esi pasiruošęs priimti visą tą informaciją. Tau tai bus per daug. Manau tau bus geriau, jeigu tu tiesiog eisi savo keliu.“ Kartais mums paprasčiausiai reikia gyventi šia diena ir pasitikėti Viešpačiu dėl ateities, ir kuo viskas baigsis.
Toliau jų pokalbyje angelas pasakė Danieliui, kaip viskas baigsis. Jis sakė: „Tada tavo tauta bus išgelbėta ¬ kiekvienas, kuris bus įrašytas knygoje“. O tai yra svarbiausia. Galiausiai mūsų Dievas laimės. Ir kadangi mes esame laimėtojų pusėje, Jis mus išgelbės. Jis jau įrašė mūsų vardus knygoje. Tai reiškia, kad mes tikrai būsime išgelbėti. Dievas įrašė mūsų vardus, nes Jis jau tikrai išgelbėjo mus, atliko viską, ko reikėjo mūsų išgelbėjimui. Kaip Nehemijo pranašystė apie 70 metų buvo užrašyta, ir vėliau buvo patvirtintas šios pranašystės tikslumas, taip ir šis teiginys „tavo tauta bus išgelbėta“ yra patikima pranašystė. Mes galime būti užtikrinti dėl jos išsipildymo.
Šios informacijos turėjo užtekti Danieliui. Tačiau atrodo, kad neužteko. Taigi jam ir mums, kurie nori žinoti „šiek tiek“ daugiau informacijos, angelas toliau kalbėjo apie visų tų įvykių laiką. Jis kalbėjo Danieliui apie „vieną laiką, du laikus ir pusę laiko“. Kitaip būtų galima pasakyti „3.5 laiko“. Tuomet angelas kalbėjo: „Nuo to laiko, kai kasdienę auką pašalins ir pastatys sunaikinimo pabaisą, praeis tūkstantis du šimtai devyniasdešimt dienų“. Ir galiausiai pridėjo: Palaimintas, kuris laukia ir ištveria tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkias dienas. Ar šie skaičiai jums suprantami? Man irgi nelabai.
Kaip ne kartą jau matėme paskutiniuose Danieliaus knygos skyriuose, detalės nėra tokios svarbios kaip pagrindinė mintis. Pagrindinės minties centre visuomet yra mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Jo darbas yra padaryti galą nuodėmei, atlikti sutaikinimą už nedorybes ir įvesti amžiną teisumą (Danieliaus 9, 24). Per šį atliktą Jėzaus Kristaus darbą mes būsime išgelbėti nuo mirties ir įgysime gyvenimą. Tai yra pagrindinė mintis. Tačiau kada tai įvyks?
Čia pasidaro svarbūs angelo žodžiai apie „laikus“ ir „dienas“. Jau praeitose trijose skyriuose matėme, kad angelas kalba apie dangišką grafiką. Tai reiškia, kad jis nekalba apie mums įprastus metus ir dienas. Jis kalba apie laikotarpius, kuriuos Dievas naudoja savo darbui atlikti. Jo grafikas sudarytas pagal tai, kaip skaičiai yra naudojami Danguje.
Pavyzdžiui, dangiškoje kalboje skaičius 7 apibūdina Dievo tobulą planą. Jis apibūdina Dievo tobulą planą 7 dienų sukūrime. Jis taip pat apibūdina Dievo tobulą išgelbėjimo planą, kuris įvyksta per “7 metus”[1]. Taigi skaičius „7“ apibūdina tobulo Dievo plano visumą. Jeigu tas skaičius yra padalinamas į dvi dalis (laiką prieš Jėzų Kristų ir laiką po to, kai Jis atėjo), tuomet logiška, jog “3.5 laiko” (vienas laikas, du laikai ir pusę laiko) reiškia Dievo tobulo išgelbėjimo plano antrąją dalį. Tai reiškia, kad Danieliaus knygos 12 skyriuje frazė „3.5 laiko” kalba apie laikotarpį po pirmo Jėzaus Kristaus atėjimo.
Danieliaus knygos 1-11 skyriai apibūdina laikotarpį iki Jėzaus Kristaus pirmo atėjimo. Tačiau Danieliaus knygos 12 skyriuje pereinama prie išgelbėjimo istorijos antros dalies apibūdinimo. Tai laikotarpis po to, kai Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas, prisikėlė ir pakilo į Dangų. Mes tai žinome, nes skyriaus pradžioje parašyta: Daugelis miegančių žemės dulkėse pabus: vieni - amžinam gyvenimui, kiti - amžinai paniekai ir gėdai. Aiškiai matosi, jog tai nekalba apie izraelitų sugrįžimą į savo šalį po 70 tremties metų. Tai taip pat nekalba apie 500 metų tarp tuometinių įvykių ir Jėzaus pirmo atėjimo. Čia kalba apie amžinąjį gyvenimą.
Šis amžinas gyvenimas galėjo tapti užtikrintu pažadu tik po to, kai Jėzus mus atpirko ant kryžiaus. Pats Jėzus sakė: Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų (Jono 10, 10). Amžinas gyvenimas tapo įmanomas per Jėzų, Jo mirtį ir prisikėlimą. Būtent to mus moko žymioji eilutė Evangelijoje pagal Joną (3, 16): Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Štai atsakymas į Danieliaus klausimą: Mano Viešpatie, koks bus šių dalykų galas? Angelas jam paaiškina, jog tie, kas tiki Jėzumi, turės amžinąjį gyvenimą, o tie, kurie Jį atmeta, susilauks amžinos negarbės. Tai yra apibendrinanti Danieliaus knygos mintis. Ir tai yra Danieliaus knygos pritaikymas mums. Dievas nori, jog mes suprastume, kad dabar gyvename laikotarpyje, kuomet galima pasirinkti tarp amžino gyvenimo ir amžinos mirties.
Negalvokite, kad galite išvengti pasirinkimo ar jį ignoruoti. Jeigu tiesiog „pasiliksite, kur esate“, tuomet jums liks mirtis. Būsite kaip izraelitai, kurie buvo ištremti į Babiloną ir ten pasiliko, niekad nebegrįžo į Izraelį. Laikui bėgant jie išnyko, tapo vietinių bendruomenių dalimi. Jie nebebuvo atskirta ir iš kitų išsiskirianti tauta. Jie prarado savo kaip ypatingų, išrinktųjų Dievo žmonių palikimą. Jie tapo Persų imperijos dalimi ir prarado savo vietą Dievo Karalystėje.
Taigi Danieliaus knygos pabaigoje Dievas užduoda svarbų klausimą: „Kuriems žmonėms tu priklausai: Dievo žmonėms ar babiloniečiams ir persams - Dievo priešams?“ Dievo dovana - amžinas gyvenimas - yra skirtas tik Jo žmonėms. Mes, gyvenantys Naujajame Testamente, dar turime nuostabų palaiminimą, kurio Danielius neturėjo, nes mes žinome, kad Jėzus jau atėjo, ir todėl turime garantiją dėl savo amžino gyvenimo. Danielius galėjo tik viltingai laukti pirmojo Jėzaus atėjimo.
Mes, kurie gyvename tame „3.5 laiko” laikotarpyje, aprašytame Danieliaus knygos 12 skyriuje, -Naujajame Testamente, antroje istorijos pusėje, galime laukti antrojo Jėzaus atėjimo, kuomet pamatysime Jį Jo šlovėje. Kokia palaiminta diena tai bus! Kaip nuostabu taip užbaigti šios Knygos studiją. Dievas tesuteikia jums džiaugsmo, pasitikint Jėzumi, kuris atėjo nepaisant Jo priešų pasipriešinimo. Būkite užtikrinti, žinodami šia tiesą: Jėzus ant kryžiaus laimėjo pirmą pergalę prieš nuodėmę ir mirtį. Jis tai padarė dėl jūsų. Ačiū Dievui, kad mes galime pasitikėti, jog, kai Jis ateis, Jis laimės ir galutinę pergalę. Garbė Dievui! Jėzui priklauso pergalė! Amen.
[1] Palyginkite Kunigų 25, 1-10 su Hebrajams 3, 7-4, 11 ir Apreiškimo 11, 15-18