2018 m. spalio 9 d. rytiniame posėdyje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė (80–ia balsų už, susilaikė 0, prieš 0) nutarimą Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios- Sinodo susitarimui „Dėl nekilnojamojo turto Kaune, E. Ožeškienės g. 41, grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai- Sinodui natūra“, projektas (Nr. XIIIP-2368(2). Projekto antrą variantą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (pirmininkė Guoda Burokienė) narys Povilas Urbšys.

Holger Lahayne

Martynas Liuteris iš viso parašė apie keturiasdešimt giesmių, pusei jų sukūrė ir melodiją. Seniausia iki šiol reformatoriaus giedama giesmė yra „Krikščionys, džiaukimės didžiai“ (Krikščioniškos giesmės, nr. 365). Reformatorius ją parašė 1523 metų vėlyvą vasarą. Pirmajame evangelikų giesmyne Achtliederbuch (Aštuonių giesmių knyga), išleistame 1524 m. Niurnberge, ji įdėta pradžioje. Tai puikus Evangelijos ir Dievo išganymo darbų apžvalgos himnas, pabrėžiantis išgelbėjimo džiaugsmą:

Visuomenėje, kurioje gyvename ir kurios dalimi esame, psichologinės problemos ir sielos žaizdos yra slepiamos arba sprendžiamos savipagalbos, psichologinio konsultavimo, psichoterapijos būdu. Tačiau ką apie santykius, krizes, psichologinę bei fizinę prievartą, netektį, vaikystės patirtis bei traumas, nerimą, pykti ir sielvartą sako Biblija? Kodėl reikalinga, kad bet kokia psichologinė pagalba būtų pagrįsta Dievo Žodžiu? Kas yra Biblinė sielogyda ir kuo ji skiriasi nuo pasaulio siūlomų sprendimo būdų? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškokime drauge.

Viktorija Liauškaitė

Nenutrūkstamai tradicijai kasmet kapinių šventes užbaigti ant Dubingių piliakalnio jau suėjo devyni metai. Ir šią gražią rugsėjo 8-ąją ev. reformatai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių gausiai susirinko kadaise stovėjusios ev. reformatų bažnyčios vietoje po atviru dangumi.

Kapinių šventės pamaldas laikė ir pamokslą sakė Vilniaus parapijos klebonas kun. Raimondas Stankevičius, Šv. Rašto skaitinį skaitė lektorius iš Kauno Dainius Jaudegis.

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos neeilinio posėdžio sprendimas, kuris buvo nusiųstas Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, SĮ Vilniaus planas, kopija - Lietuvos architektų rūmams:

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija 2018 08 31 neeiliniame posėdyje dar kartą išnagrinėjo Reformatų skvero atkūrimo ir sutvarkymo bei paminklo Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams atminti projektą.

Karolis Reisonas (latv. Kārlis Reisons) latvių kilmės Lietuvos architektas, suprojektavęs Kauno evangelikų reformatų bažnyčią ir kitus tarpukario Lietuvos originalius pastatus.

Karolis Reisonas gimė 1894 m. balandžio 26 d. Rygos apskrities Pabažio miestelyje. Mokėsi ir baigė Rygos realinę gimnaziją, po to – Peterburgo civilinio instituto Architektūros fakultetą. Jį baigęs, 1920  m. atvyko į Lietuvą. 1922  m. tapo Šiaulių miesto vyriausiuoju inžinieriumi ir miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju.

Biržų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T-163 Dėl Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo už nuopelnus Biržų kraštui – darbus, reikšmingus krašto istorijos ir kultūros sklaidai, už iniciatyvą 2017 m. paskelbti Reformacijos metais ir su šia iniciatyva susijusių projektų įgyvendinimą Biržų krašte  ir visoje Lietuvoje – Biržų rajono Garbės piliečio vardas suteiktas Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkui Donatui Balčiauskui.

Idėjos, istoriniai pėdsakai, perspektyvos

Baigiantis Reformacijos jubiliejinių metų šurmuliui leidykla Ganytojas išleido Lietuvos evangelinių Bažnyčių parengtą leidinį REFORMACIJA PRAEITYJE IR DABAR. Idėjos, istoriniai pėdsakai, perspektyvos. Šios į Vyriausybės patvirtintą Reformacijos metų minėjimo priemonių planą įtrauktos knygos autoriai iš skirtingų Lietuvos evangelinių Bažnyčių (evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų, baptistų ir „Tikėjimo žodžio“ bendrijos) apžvelgia Reformacijos idėjas, istorinį ir kultūrinį jos paveldą bei perspektyvas.