Holger Lahayne

Tęsinys. Skaityti pradžią

Geismo varomi? 

Savikritika taikytina atskiroms etinėms grupėms, valstybėms, o taip pat ir įvairioms konfesinėms tradicijoms kaip Dievo tautos nariams. Klaidų ir nuodėmių pridarė visos bažnyčios, tarp jų, žinoma, ir evangelikškos. 

Holger Lahayne

Biblija yra ypatinga knyga. Tą pastebėjo ir didysis filologas bei literatūrologas Erichas Auerbachas (1892–1957). Veikalo Mimezis – Tikrovės vaizdavimas Vakarų pasaulio literatūroje pirmame skyriuje ("Odisėjo randas") vokiečių mokslininkas palygina Antikos graikų sakmes ir Bibliją. "Achilas ir Odisėjas kuo nuostabiausiai aprašyti gausybe dailiai sudėstytų žodžių", tačiau jų asmenybės "be raidos". Tuo tarpu Biblijoje kas žingsnį sutinkame unikalių individų – keistų, stebi¬nančių, tikrų asmenybių. 

Holger Lahayne

„Beveik visuose dalykuose mes esame vieningi“

Per pirmąjį Reformacijos dešimtmetį evangelikų reikalai klostėsi visai neblogai. ‘Naujasis’ tikėjimas daug kur galėjo nesunkiai tvirtintis. Evangelikų miestuose ir kraštuose valdžia steigė pirmąsias evangelines bažnyčias, plito daugelio greitai pamėgti reformatorių raštai. Tačiau prieš akis laukė, deja, visai nerami viršukalnė. Nepasitenkinimą reiškė imperatorius Karolis V, visokiais būdais siekdamas išrauti „eretikų“ tikėjimą. Kilo politinė grėsmė Vokietijos evangelikų kraštams.

Marija Magdalietė Jį pažino ne iš karto. Nes gyvas ir prikeltas Kristus – nebėra pažįstamas vien kūno požiūriu (2Kor 5,16). Jis yra kitoks – nauja tikrovė įsiveržia į šį pasaulį.

Ar galiu Jį pažinti aš? Ar Jis mane mato ir klausia: Ko verki, ko ieškai?

Taip, mato, nes Dievui rūpi, ko mes ieškome. Jis nori mums pagelbėti, nes žmogus visuomet ieško Dievo. Giliausia savo esme žmogus visuomet ieško tik Dievo. Nes tik Dievas gali patenkinti žmogų.

Kun.Tomas Šernas

 Trečias kelionės link kryžiaus etapas –  paskutinė vakarienė

 Dykumoje alkanam Jėzui gundytojas pasiūlė pabandyti akmenis paversti duona. Mums duona yra būtinybė.Tai taip pat yra ne tik maistas mūsų kūnams, bet ir mūsų artimieji, nematerialios vertybės, menas. O dar mums “duona” yra tai, ką galime parduoti. Parduodame savo ar kito darbą, žinias, įgūdžius, nekilnojamą turtą. Kaune pokario metais vėlyvo praeivio kartais būdavo mandagiai paprašoma “nusipirkti plytą” ar akmenį. Ginklų gamintojai parduoda savo produkciją, buvo pardavinėjami net sklypai Mėnulyje. Duona  – visų mūsų natūralus siekis gyventi ir išgyventi.

Kun.Tomas Šernas

Gavėnios laikotarpio apmąstymai turi savo prasmę ir istoriją. Romos tradicijos bažnyčiose istoriškai įprastas Jėzaus „kryžiaus kelio“ minėjimas. Jis skatina apgalvoti Šv.Rašte aprašytus įvykius, taip pat  savo tikėjimą ir gyvenimą. Vilniuje ir Žemaitijoje yra tam skirtų vietų – Kalvarijų, kuriose krikščioniui piligrimui meldžiantis bei vaikštant po Jėzaus kančios vietas simbolizuojančias stotis - maldos vietas pagerbiamas Viešpats ir sustiprinamas tikėjimas. Maldų stočių yra dvidešimt, pirmoji maldininkų stotis prasideda nuo paskutinės vakarienės apmąstymo.

Holger Lahayne

Be galo svarbus ginčas 

Trejybės mokymas apie vieną Dievą trijuose asmenyse yra vienas iš kertinių stulpų, laikančių krikščionių tikėjimą. Beveik visos krikščionybės konfesijos ir bažnyčios pritaria šiam mokymui, o nepritariančios tradiciškai priskiriamos prie netikrų krikščioniškų judėjimų (pvz., Jehovos liudytojai) bei nekrikščioniškų religijų (islamas). Liturginiame kalendoriuje Šv. Trejybės švente po Sekminių tradiciškai užbaigiamas bažnytinių švenčių laikotarpis.

Gabrielius Lukošius

Laisvę pradedame ypatingai vertinti tada, kai ją prarandame. Tai gali būti tiek asmeninė, tiek visos valstybės laisvė.

Galbūt anksčiau laisvai galėjai praeiti pro alkoholinių gėrimų skyrių, o dabar tai jau tik sąžinės graužatį keliantys prisiminimai, nes turėta laisvė prarasta.