Reformacijos paminėjimo pamaldoms 2021-jų Viešpaties metų spalio 31 d. reformatai iš visos Lietuvos rinkosi į Kėdainius. Senamiesčio centre esanti Reformatų bažnyčia seniai bematė tiek žmonių: po pamaldų savose bažnyčiose atvažiavo vilniečiai, kauniečiai, panevėžiečiai, svečiai iš Jonavos, atskubėjo šiek tiek pavėlavę biržiečiai, na ir aišku, negausios, bet susitelkusios Kėdainių parapijos nariai ir jų artimieji.

Lietuvos evangelikų reformatų gen. superintendentas kun. Raimondas Stankevičius sveikino visus suvažiavusius į Kėdainius, pasidžiaugė, jog senai šioje šventovėje buvo tiek daug tikinčiųjų, palinkėjo, kad ir lapkričio 21 d. (III-ią mėnesio sekmadienį panašiai susirinktų) į pamaldas kėdainiečiai.

Šventę pradėjo vargonų garsai, kvietę susitelkti rimčiai.

Reformacijos dienos pamaldas pradėjo LERB dvasininkai: gen. superint. kun. Raimondas Stankevičius, vicesuperint. kun. Tomas Šernas, lektorius Dainius Jaudegis. Vicesuperint. kun. T. Šernas iš Biblijos perskaitė 46 psalmės žodžius: Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė, visad arti pagalba varguose. Todėl nebijome, nors ir žemė sverdėtų, nors kalnai griūtų į jūrų gelmę; net jei jų vandenys šėltų ir putotų, kalnai drebėtų nuo jų šėlimo... /Ps46,1-8/ .

Po to gen. superint. kun. R. Stankevičius pakvietė sugiedoti Reformacijos himną, sukurtą Martyno Liuterio, Tvirčiausia apsaugos pilis..., kuris parašytas pagal 46 psalmės žodžius.

Lektorius D. Jaudegis tikėjimo brolius ir seseris kvietė išpažinti nuodėmes Atgailos malda. Po jos sekė atgailos giesmė Kur dėl kalčių, sunkių didžių man, Dieve, pasidėti?

Po giesmės kun. R. Stankevičius paskelbė Dievo malonės Žodį iš Evangelijos pagal Matą: Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‚Viešpatie, Viešpatie!‘ – įeis į dangaus karalystę... /Mt 7,21/ bei pakvietė pašlovinti Viešpatį giesme Aukščiausiasis, Tau aš giedosiu, kun. T. Šernui skaitant  Credo, visi savo lūpomis išpažinome krikščionišką tikėjimą.

Pamaldose pamokslavo Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios vadovas past. Giedrius Ažukas. Jis pasveikino visiems evangelikams brangios dienos – Reformacijos 504-ųjų metinių paminėjimo dienos – proga, palinkėjo, kad Viešpaties Žodis, kuris buvo, yra ir bus gyvas, būtų veiksmingas ir šiandien taip pat, kaip ir prieš 504-is metus, išliktų mūsų gyvenimo Credo, būtų žiburys, kuris vestų mus, kad mūsų gyvenimai būtų Jo palaiminti.

Pastorius dėkojo gen. superint. kun. R. Stankevičiui už kvietimą atvykti į šią šventę Kėdainiuose ir tarti žodį.

Pamokslą past. G. Ažukas pradėjo sakydamas, kad neįmanoma Reformacijos dienos minėti, neprisimenant apaštalo Pauliaus Laiške romiečiams (1,17) užrašytų žodžių: Teisusis gyvens tikėjimu. Tai žodžiai, kuriais Dievas prisilietė prie Reformacijos tėvo Martyno Liuterio širdies. Šią tiesą Martynas Liuteris skelbė savo gyvenimu. Liuteris sakė, kad jo širdyje viešpatauja tik tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi<...>. Nėra kito svarbesnio asmens Visatoje, kaip Jėzus Kristus, – sakė past. Giedrius. Pamokslininkas tvirtino, kad apaštalo Pauliaus Laiškas romiečiams, be abejonės, padarė didžiausią įtaką Reformacijos skleidėjams bei Evangelijos skelbėjams. Įkvėpti ten užrašytų žodžių, jie nešė Žinią žūstančiam pasauliui. Tie Žodžiai reformavo tuometinę Europą ir dabar reformuoja tikinčiųjų širdis.   

Reformacija skelbė Jėzų Kristų, kad Jo vardui taptų klusnios visos tautos. Dievas pažadėjo tautoms, kad kiekvienas žmogus, kuris tikės Jėzumi Kristumi, gaus išgelbėjimą, nuodėmių atleidimą ir amžinąjį gyvenimą! Teisumas ateina per tikėjimą Jo atlikta auka ant kryžiaus.

Reformacija grąžino Raštą, grąžino meilę Dievo žodžiui ir skleidė ją toliau.

Sola Scriptura – vien tik Raštas; Sola fide – vien tik tikėjimas; Sola gratia – vien tik malonė; Solus Christus – vien tiktai Kristus; ir Soli Deo gloria – Vienam Dievui garbė – šie penki Reformacijos postulatai XVI a. tapo Reformacijos mokymo pagrindu, kuris buvo skleidžiamas to meto pasaulyje, – sakė past. G. Ažukas.

Evangelija pakeitė ne tik Izraelio tautos gyvenimą, apaštalo Pauliaus aplankytas tautas, reformatorių skelbiama Evangelija keitė Europą, tuometinę Bažnyčią, ji keitė ir Lietuvą. Viešpats žinojo, ką daro, pradėdamas Reformaciją. Jis nepaliko Reformacijos silpno žmogaus širdžiai. Liuteris buvo rankose To, kuris matė toliau už jį. Nė vienas Reformacijos nešėjas nebūtų atlaikęs tokio pasipriešinimo, jeigu su juo nebūtų buvęs Dievas, – buvo įsitikinęs pamokslininkas. Jis sake, kad kaip Evangelijos skelbimo nesustabdė Jėzaus nukryžiavimas, taip ir Reformacijos idėjų nesugebėjo sustabdyti jokie priešai, tuo metu plitusios ligos, maras, badas, karas... Nes Evangelija buvo, yra ir išliks Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris Juo tiki! Būkime drąsūs nešdami pasauliui Evangeliją ir siekime kaip Paulius, M. Liuteris, J. Kalvinas, kad širdyje viešpatautų TIKĖJIMAS mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi, kuris yra visų dieną ir naktį mūsų prote besisukančių minčių pradžia, vidurys ir pabaiga, - emocingai užbaigė pamokslą past. G. Ažukas. (Visą pamokslą galima perskaityti https://evangelija.lt)

Po pamokslo Didžiąją maldą pasakė atskubėjęs iš Biržų kun. Rimas Mikalauskas.

Pamaldoms vargonavo vilnietė Rasa Šernienė. Be jau paminėtų liturginių giesmių, dar visi tikintieji darniai pagiedojo pastaruoju metu itin pamėgtą giesmę Dievui, kurs tarp mūsų turi sau šventovę.., o pamaldas užbaigėme tradicine pabaigos giesme Dieve Tėve mielas.

Šventė tuo nesibaigė – po trumpos pertraukėlės, prasidėjo vilniečio muzikanto Justino Stanislovaičio ir grupės koncertas. Justinas vakarykščiai dalyvavo Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalyje Sielos Palangoje. Bet nuovargio nejutome: energingai, uždegančiai Justinas Stanislovaitis savo sukurtomis giesmėmis šlovino Viešpatį ir Jam dėkojo už gyvenimą, už viltį, už žmoną Laurą, su kuria susituokė prieš metus. Giesmės Mes maži jūros akmenėliai priedainį Visos girios ošia Tau, pievos šnabžda Tavo vardą, Dieve... daugelis įsiminė iš Biržuose vykusio koncerto. Kaip ir tada, šią giesmę teko pakartoti, ir jau visi mėginome pritarti... Pranašauju, kad giesmė, sukurta Justino žmonos Lauros parašytiems žodžiams, taps Lietuvos reformatų hitu, kurį mokės ne tik jaunimas, bet iš visos širdies trauks ir senjorai...

Per visas pamaldas lankytojams ir klausytojams buvo atvertas puikiai sutvarkytas, atnaujintas kunigaikščių Radvilų mauzoliejus.

Pamaldas https://www.youtube.com/watch?v=F4DVg91jxAA ir koncertą https://www.youtube.com/watch?v=pLAFF-sLV9g transliavo kaunietis Rimgaudas Januševičius bei vilnietis Nerijus Krikščikas. Įrašus bus galima peržiūrėti ir vėliau.

Trečioji šventės dalis – Agapė – įrodė, kad ir negausi, bet darni parapija yra tikri šaunuoliai ir svetingumu nenusileidžia didžiosioms, turinčioms po tūkstantį parapijiečių.

Kėdainiečiams reformatams pagelbėjo Kėdainių samariečiai, įsikūrę priešais bažnyčią esančiuose istoriniuose XVII a. Rektorių namuose, ir senjorai šauliai, išvirę itin skanią košę, o pyragų prikepė moterys – aktyviųjų parapijiečių žmonos.

InfoRef_LT

Foto: Audriaus Stanislovaičio