Religiniai karai Europoje sukėlė migracinius procesus, ir, įsivyravus religinei taikai, suaktyvėjo prekyba. Į kraštą kėlėsi ir dėl religinių persekiojimų pasitraukę asmenys iš LDK, verslo ryšius plėtojantys šveicarai bei religinių karų ir persekiojimų išvarginti vokiečių reformatai. Klaipėdoje reformatai įsikūrė apie 1630-1635 m., kur jie galėjo naudotis pilies bažnyčia. Nuo 1667 m. jiems leista viešai laikyti pamaldas, 1669 m. jie isigijo tam tikslui namą, kuris 1678 m. didelio miesto gaisro metu sudegė.

Pirmoji bažnyčia dabartinėje Tiltų g. veikė nuo 1683 iki XVIII trečiojo dešimtmečio. Pastatas buvo nedidelis, su bokšteliu, specialiai projektuotas Prūsijoje, statybą asmeniškai kuravo krašto valdovas.

1725 m. Grįžgatvio gatvės rajone, bastiono vidinėje dalyje, įsteigtos kapinės, veikė mokykla.

Septynerių metų karo metu bažnyčia nukentėjo, todėl reformatai kurį laiką meldėsi katedrinėje Šv. Jono bažnyčioje, mergaičių mokyklos salėje. 1779-1782 m. senosios bažnyčios vietoje pastatoma nauja Klaipėdos barokui būdinga bažnyčia iš nedidelių olandiškų plytų, kas suteikė miesto architektūrai išskirtinį ir kartu kuklų vaizdą. 1835 metais bažnyčioje buvo pastatyti Karaliaučiuje Šervaičio (Scherweit) firmos pagaminti vargonai

1854 metais, didžiojo Klaipėdos gaisro metu, bažnyčia sudegė. Pagal F. A. Štiulerio projektą itališko romaninio stiliaus bažnyčia atstatoma 1859-1861 metais. Ji priminė Veronos ir Modenos bažnyčias. Fasadą puošė neoromantikai būdingas arkatūrinis karnizas ir gotikinio stiliaus apvalus fasado langas - vadinamoji rožė. Kampus puošė piliastrai, peraugantys į smailius bokštelius. Bažnyčios vidus buvo paprastas. Iš likusios bažnyčios vidaus nuotraukos, darytos 1930 metais, matyti, kad Dievo Stalas (taip reformatų bažnyčios tradicijoje vadinamas altorius) buvo apsidėje, kurios langai buvo dekoruoti spalvotais vitražais, juose matyti geometriniai ir augaliniai motyvai bei greičiausiai laiminanti Kristaus figūra. Galime tik spėlioti, kad kaip ir daugumos Klaipėdos viešųjų pastatų, taip ir reformatų bažnyčios interjeras buvo apšviečiamas dujiniais žibintais.

Sakėte, jog šios, kaip ir Jono bažnyčios bokštas buvo orientyras laivams, jo piešinių pasitaiko senuosiuose jūrlapiuose.

Bokštas - varpinė, anot istoriko J. Tatorio, priminė Parmos katedros bokštą. Jis buvo sudarytas iš trijų dalių. Viršų vainikavo aštuoniakampio plano piramidinis stogas. Jo apačia buvo siauresnė, todėl, kaip ir Jono bažnyčioje, buvo apžvalgos aikštelė. Bokšte kabėjo trys varpai ir laikrodis.

Kaip ir dauguma kitų Klaipėdos krikščionių bažnyčių, reformatų bažnyčia buvo nugriauta po Antrojo pasaulinio karo, taikos metais.