Spalio 4 dieną, sekmadienį, Lietuvos evangelikai tradiciškai minėjo Derliaus padėkos šventę. Tą dieną Biržų reformatų bažnyčioje po pamaldų vilnietės vargonininkės Diana Encienė ir Gražina Petrauskaitė padovanojo biržiečiams vargonų koncertą Instrumentų Karalius kviečia!

Jos savo Koncertą dedikavo šiais metais minimoms vieno žymiausių pasaulio kompozitorių Johano Sebastiano Bacho 335-osioms gimimo ir 270-osioms mirties metinėms. J.S.Bachas – vienas mėgstamiausių ir labiausiai „grojamų“ visų laikų liuteronų kompozitorių, nuosekliai laikęsis liuteroniškos tradicijos tiek gausioje bažnytinėje kūryboje, tiek plačioje muzikinėje veikloje.

Bachas savo kūrinių pabaigose neretai užrašydavo vieną iš 5 reformatų teologijos tezių: SOLI DEO GLORIA – VIENAM DIEVUI GARBĖ.

Johanas Sebastianas Bachas gimė 1685 m. Eisenache, mirė 1750 m. Leipcige. Yra žinomiausias vokiečių kompozitorius, kantorius, vargonų ir klavesino virtuozas. Kūrybos viršūnę pasiekė dirbdamas Leipcigo Tomo bažnyčioje kantoriumi.

Bachas buvo kilęs iš plačios liuteroniškos Bachų giminės, kurios nariai nuo XVI a. žinomi kaip kantoriai, vargonininkai, miesto trimitininkai, dvaro kapelos muzikantai, klavesinų, klavikordų, liutnių gamintojai. Manoma, kad Bacho proproprosenelis buvo persekiojamo evangelinio tikėjimo pabėgėlis iš Vengrijos ar Moravijos. Jo pavardė vokiškai Backer reiškia kepėjas (gal  ir vertėsi kepėjo amatu), bet žinoma, kad jis mokėjo groti styginiu gnaibomuoju instrumentu. Po jo visi palikuonys buvo muzikantai. Pavardė transformavosi į Bach, išvertus iš vokiečių kalbos, reiškia upelį ir labiau tinka vadintis muzikų dinastijai.

J.S.Bachas buvo jauniausias iš šeimoje augusių 8 vaikų. Bacho tėvas buvo Eisenacho dvaro kapelos trimitininkas.

Manoma, grojimo smuiku pradmenis Bachui perdavė jo tėvas. Aštuonmetis Bachas pradėjo lankyti Eisenacho Dominikonų vienuolyno lotynų mokyklą, tą pačią, kurią prieš 200 metų lankė Martynas Liuteris. Ši mokykla buvo aukštesnio lygio, negu prieš tai Bacho lankyta pradinė mokykla. Dešimtmetis Bachas neteko abiejų tėvų. Globoti jį ėmėsi 13 metų vyresnis brolis Johanas Christofas, dirbęs Šv. Mikaelio bažnyčios Ohrdrufe vargonininku. Jis toliau auklėjo ir mokė Johaną Sebastianą groti klavišiniais instrumentais. J. S. Bachas ne tik mokėsi groti vargonais, bet ir su broliu remontuodavo vargonus, taip įgijo geresnį supratimą apie jų sandarą ir mechaniką. Pragyvenimui užsidirbdavo giedodamas bažnyčios chore, lankė licėjų, mokėsi labai gerai. Namuose prie menko apšvietimo perrašinėjo natas, dėl to išsivystė trumparegystė.

Koncerte klausytojai išgirdo ne tik  Johano Sebastiano Bacho, bet ir kitų vokiečių kompozitorių Johano Pachelbelio (1653-1706), muzikos teoretiko ir kompozitoriaus Johano Filipo Kirnbergerio (1721-1783) bei Johano Sebastiano sūnaus Karlo Filipo Emanuelio Bacho (1714-1788) kūrinius. Įdomu, kad  Kirnbergeris 10 metų (1741-1751) kaip muzikas dirbo Lenkijoje, t. y. Abiejų Tautų respublikoje. Todėl galima jo kūrybos įtaka ir Lietuvos bažnyčiose bei dvaruose tarnavusiems muzikams. Kirnbergeris, grįžęs į Vokietiją, muzikavo Prūsijos dvare.

Vargonininkės renginio pradžioje supažindino klausytojus su atliekamų kūrinių kompozitorių gyvenimo faktais, jų sąsajomis su protestantizmu, trumpai papasakojo apie koncerto metu atliktą muziką.

Po koncerto keletas smalsių klausytojų atėjo prie Biržų reformatų bažnyčios vargonų, kur išgirdo įdomių faktų apie juos, pabandė atsisėsti prie vargonų ir net pagroti.

Koncertą organizavo Nacionalinė vargonininkų asociacija, rėmė Lietuvos Kultūros taryba.

Biržietė G.D.