Jėzus Kristus. Kažin ar yra suaugęs žmogus Biržuose, kuris negirdėjo šio vardo? O ar Jį pažįsta? Ar paklūsta Jo valiai? Mes, krikščionys, tikime, kad Jėzus Kristus nėra tik žmogus. Jo prigimtis - dieviška.

Gimęs iš žmogaus, iš Mergelės Marijos priėmęs žmogaus kūną, Jis yra Dievas su mumis - Emanuelis. Atėjęs į šią žemę, į šią realybę, kad aplankytų prieš Kūrėją mirtinai nusižengusią žmonių giminę. Su Juo prisiartino Dievo Karalystė arba Dievo realybė. Su teismu ir išgelbėjimu. Jėzus liudija: “Atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjelių” (Mk 2, 17) Teisieji - savo teisume apakę, tuomet Jėzaus nepažino. Nepažįsta ir šiandien. Nepažins rytoj. Nepažinsi Jėzaus, jei jam nepasiduosi. Kas trukdo? Pasipūtusi širdis, sugedusi ir savo Kūrėjo nepažįstanti mirštančio žmogaus siela. Jai nereikia Dievo, nereikia Gelbėtojo, nes viskas ir taip gerai. Juk aklam šviesa nėra reikalinga? Žino Dievo vardą, girdi Jo Žodį - valią, bet nepaklūsta. Jėzus šiems kalba: “Jei būtumėte akli, neturėtumete nuodėmės, bet štai jūs sakote: “Mes neakli!” - Taigi jūs kalti.” (Jn 9,41) Tai - Dievo teismas. Labai teisingas.
Jėzus gydė ir akli praregėdavo. Tai buvo ženklai. Jo gydančioji galia žmonių fizinėms kančioms nebuvo tikroji Jėzaus dovana. Jis atėjo duoti iš esmės daugiau. Pažadinti žmogaus sielą. Panaikinti Dievo duotą pasmerkimo nuosprendį Adomo ir Ievos ainiams. Žmonijos daliai, atpirktai Kristaus Kūno auka. Atpirktoji žmonija yra nauja žmonija, kuri pajėgi praregėti, atpažinti ir sekti paskui savo Gelbėtoją. Pirma įvyksta tobulas atpirkimas, po to praregėjimas. Pirma nušvinta šviesa, po to joje pamatome aplinką. Ir ką pamato praregėję? Savo sielos skurdą, tuštybę ir savo darbų beprasmybę. Laikinumą ir savo menkumą Dievo akivaizdoje. Ir siela pravirksta, išpažindama, jog nėra verta vadintis Dievo vaiku. O jau yra! Dėl Jėzaus Kristaus atpirkimo, dėl to, kad Jis pašaukė vardu. Jis žino tavo vardą. Žino koks esi. Niekuo negali atsilyginti Jam. Gali tik padėkoti ir sekti paskui Jį. Jo šviesoje įvertinti savo dovanas, talentus ir jais tarnauti Dievo Sūnaus garbei. Būti savimi, tokiu kokį tave pažįsta Dievas. Tarnauk Jam. Tarnaudamas Jam, imsi tarnauti savo artimui. Sykiu ir sau, nes Dievas dovanoja tau čia, žemėje, tinkamą laiką ir vietą nešti tikėjimo vaisius. Tai turi amžino gyvenimo prasmę. Vieno Dievo garbei!