1. Kl.: Kuo krikščionys skiriasi nuo reformatų?

Ats: Krikščionys – yra visi tikintieji ir Jėzaus Kristaus mokiniai išpažįstantys vieną Dievą šventoje Trejybėje. Krikščionybė susideda iš dviejų dalių: Vakarų ir Rytų. Tai sąlygojo kultūriniai ir istoriniai faktoriai. Mes – evangelikai reformatai ir Romos katalikai priklausome Vakarų krikščionybės šakai. Reformatai ir katalikai yra tie patys krikščionys.  

2. Kl.: Kuo skiriasi evangelikai, liuteronai, reformatai ir protestantai?

Ats.: Paminėti pavadinimai yra suplakti į vieną, nors priklauso atskirų sąvokų grupėms. Evangelikai ir protestantai – žymi Vakarų krikščionių pogrupį į kurį eina jau atskiros konfesijos arba denominacijos, tokios kaip anglikonai, liuteronai, reformatai, baptistai, sekmininkai, etc.  Žodžiai evangelikai ir protestantai yra labai artimos reikšmės, iš esmės reiškia tą patį ir gali būti naudojami kaip sinonimai. Vienok, pavadinimas evangelikas daugiau susijęs tikėjimo išpažinimo prasme, o protestantas - politine ir kultūrine prasme.

3. Kl.: Kokie skirtumai tarp evangelikų liuteronų ir reformatų? O, kas bendra?

Ats.: Bendra – Reformacijos pradžia, esminiai evangelinio tikėjimo principai, pvz.: 5 Solos t.y. doktrinos apie išgelbėjimą iš Dievo malonės, Šventojo Rašto viršenybė prieš Tradiciją, Popiežiaus primato atmetimas, sakramentai ir t.t. Skirtumai: tikėjimo praktikos – tradicijų, bažnytinės santvarkos, kai kurių teologinių doktrinų interpretacija pvz.: Kristaus Kūno ir Kraujo buvimo Eucharistijoje, Apaštališkoji sukcesiją ir t.t. Liuteronų ( kaip ir anglikonų) konfesijoje dagiau pastebime išorinių  panašumų į Romos katalikus.   Politiškai Europoje reformatai, kaip konfesija, jos teisės buvo pripažinta vėliau nei liuteronų. Pastarieji pripažinti po Augsburgo taikos (1555), o reformatai po Vestfalijos taikos (1648). Dažnai kitose valstybėse, kaip Lenkijoje ar Austrijoje liuteronų konfesija dar yra vadinama Augsburgo. Reformatų – helvetine, helvetų arba šveicariškąja. Vienos pradžia Vokietijoje, kitos - Šveicarijoje.

4. Kl.: Kokie skirtumai tarp katalikų ir reformatų? Kas bendra?

Ats.: Bendra – mokymas apie Šventąją Trejybę. Pripažįstame vieni kitų Krikštą. Tie patys Nikėjos-Konstantinopolio ir Apaštališkieji išpažinimai, Viešpaties malda ir Viešpats Jėzus Kristus – tikras Dievas ir tikras žmogus, Dievo Sūnus...  Iš esmės, ta pati Biblija arba Šv. Raštas  tas pats mums visiems. Bendra istorija iki Reformacijos, bet ir po jos einame šalia, mūsų istorija ir gyvenimas susiję. Šiais laikais vyksta mūsų  ekumeninis dialogas, abipusė pagarba.

Labiausiai pastebimi skirtumai teologijoje – Eucharistijos suvokime (reformatai nepriima Transsubstancijos doktrinos), skirtingas Mišių, kunigystės suvokimas; reformatai atmeta mokymą apie skaistyklą ir kt. Skirtingos bažnytinės santvarkos: Romos katalikų Bažnyčia – centralizuota pasauliniu mastu, aukščiausias vadovas - popiežius. Reformatai popiežių gerbia, kaip kitos konfesijos krikščionių vadovą. Pačios reformatų bažnyčios instituciškai veikia nacionaliniu, valstybės ribose arba valstybėje ar ir už jos ribų denominacijos mastu. Pasauliniu mastu reformatai jungiasi į suverenių Bažnyčių asociacijas. Jos neturi viršenybės suvereniems nacionaliniams ar denominaciniams reformatų bažnytiniams vienetams.

5. Kl.: Kur ruošiami evangelikų reformatų dvasininkai?

Ats.: Evangelikų reformatų kunigo tarnystei reikalingas aukštasis teologinis išsilavinimas. Jį įgyti galima užsienio teologijos seminarijose ir universitetuose, kur yra evangeliškosios teologijos fakultetas ar katedra. Iki 2012 m. tokia katedra veikė Lietuvoje, Klaipėdos universitete. Šiandien Lietuvoje  galima įgyti evangeliškos teologijos bakalauro laipsnį neakivaizdinėse studijose Krikščioniškame Biblijos institute.

6. Kl.: Kodėl reformatai negerbia Marijos, t.y. Dievo Motinos?

Ats.: Reformatų tradicijoje nėra šventųjų garbinimo ar tarpininkavimo, Marija - Kristaus motina gerbiama, bet negarbinama. Ji negali užimti Jėzaus Kristaus, kaip tarpininko tarp Tėvo ir nuodėmingo žmogaus vietos. Marija, kaip ir visi šventieji buvo reikalinga Kristaus atpirkimo aukos. Jėzaus dieviškumas ateina iš Dievo, ne iš Motinos. Reformatai, kaip ir katalikai ar stačiatikiai  išpažįsta mokymą apie  Marijos Sūnaus prasidėjimą iš Šventosios Dvasios ir Jėzaus Kristaus dieviškumą, dėl to neneigia jos Dievo motinos (Θεοτόκος arba Teothokos) reikšmės ir palaiko Efezo (431) visuotino susirinkimo mokymą. Marijos nuopelnas ir palaiminimas – jos drąsa ir pasiryžimas, nepaisant visko, būti Viešpaties tarnaite bei yra tikėjimo sektinas pavyzdys tiek vyrams, tiek moterims. 

7. Kl.: Kodėl jūsų bažnyčioje nėra šventųjų paveikslų ar statulų?

Ats: Evangelikai reformatai, kaip ir visi evangelikai (išskyrus liuteronus), laikosi Dekalogo (dešimties Dievo įsakymų, žr.: Iš 20, 1-17 ir Įst. 5,  6-21), Antrojo įsakymo, hebraiškosios interpretacijos: „Nedribsi sau drožinio nei jokio paveikslo...“ (žr.Iš 20, 4-6 ir Įst. 5, 8-10). Todėl, toje vietoje, kur laikomos pamaldos neturi būti jokių Dievo atvaizdų. Panašios interpretacijos, kiek švelniau, laikosi ir stačiatikiai. Tai nereiškia, kad reformatai negali mene atvaizduoti Biblijos istorijų, tačiau, šis menas neturi būti naudojamas garbinimui ar mokymui. Tam yra skirtas Šventasis Raštas.   Ši nuostata išlaisvino meną nuo bažnytinių užsakymų bei perkėlė jį iš bažnyčių į pasaulį. Kaip pavyzdys yra  XVI-XVII a. reformatiškųjų Nyderlandų realaus meno mokykla.

8. Kl.: Ar reformatai neturi išpažinties? Nėra klausyklų...

Ats: Išpažintis yra labai svarbi dalis tikinčio asmens sąžiningo asmeniško santykio su Dievu ir artimu. Esant reikalui, dvasininkas gali padėti, kaip kvalifikuotas tarnas. Be išpažinties ir atgailos – nėra nuodėmių atleidimo. Kiekvienas tikintysis turi mokėti tai atlikti asmeniškai, o pamaldose nuodėmių atleidimas Dievo vardu skelbiamas tiems, kas nuodėmes išpažino Dievui ir dėl jų galisi. Šie asmenys gali artintis prie Viešpaties Stalo, priimti Eucharistijos sakramentą. Dvasininkas, kaip kvalifikuotas tarnas ir sielovadininkas tik ypatingais atvejais padeda nusidėjusiam stoti Dievo akivaizdon, jei šiam reikalinga pagalba. Reikalui iškilus, tokį patarnavimą turi mokėti atlikti kiekvienas subrendęs tikintysis. Tokiam patarnavimui nereikalinga speciali vieta, tad klausyklų būtinybė atkrenta.

9. Kl.: Ar nuodėmė katalikams lankytis reformatų bažnyčią? Ir atvirkščiai?

Nėra nuodėmė aplankyti kitos konfesijos maldos namus ar stebėti kito išpažinimo ar religijos pamaldas ir pn. Reformatų ir katalikų konfesijos  - krikščioniškos, turinčios bendrą tikėjimo  pamatą Jėzaus Kristaus atpirkime, todėl evangelikai gali melstis, katu su katalikais ar stačiatikiais, kreipdamiesi į vieną Dievą, šventoje Trejybėje ir per Jėzų Kristų. Yra sutariama pripažinti veni kitų krikštą, santuokos palaiminimus.  Nelaikoma nuodėme, kuomet asmuo sąžiningai pakeičia konfesiją t.y. išpažįsta tikėjimą pagal konkrečias konfesines normas ir jas viešai deklaruoja. Krikščionių iš katalikų konfesijos neperkrikštijame, kaip ir reformatai, prisijungę prie katalikų konfesijos nėra naujai krikštijami. Reikalingas asmeninis patvirtinimas, ką mes vadiname – konfirmacija.  Komuniją priimame tik savo konfesijos maldos namuose.  

10. Kl.: Kokios įžymios asmenybės buvo Lietuviai evangelikai reformatai?

Žinomiausios asmenybės Lietuvoje XVI-XVIII a.  LDK didikai Biržų-Dubingių kunigaikščiai Radvilos; mąstytojas, teologinių ir politinės minties traktatų autorius Andrius Volanas; pirmasis LDK Biblijos į Lietuvių kalbą vertėjas Boguslavas Chilinskis, New Yorko pirmos gimnazijos rektorius Aleksandras Karolis Kurcijus; XIX a. 1862 sukilimo dalyvis Simonas Konarskis; XXa. Lietuvos Nepriklausomybės signataras Jokūbas Šernas; Lietuvos Tarybos narys Martynas Yčas. Jo brolis Jonas Yčas buvo vienas pirmųjų Lietuvos istorijos mokyklos kūrėjų. Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadas – Silvestras Žukauskas, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Stasys Nastopka, Krašto apsaugos ministras pulk. lt. Jonas Variakojis. Poetas Julius Janonis.    Prezidento Kazio Griniaus sūnus Liūtas Grinius jau emigracijoje buvo aktyvus Lietuvių evangelikų reformatų Bažnyčios narys JAV, Sinodo kuratorius, Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus bičiulis. Modernaus meno kūrėjai Jonas ir Adolfas Mekai, kompozitorius Vladas Jakubėnas; Vyčio Kryžiaus kavalierius, Laisvės premijos laureatas kun. Tomas Šernas, išgyvenęs Medininkų tragediją. Jo tėvas Tadas Šernas – muzikos pasaulyje žinomas, kaip  Lietuvos smuiko mokyklos pradininkas.