Praėjusio šeštadienio popietę Biržų pilies salėje susirinkę biržiečiai  paminėjo savo kraštiečio, poeto, tremtinio ir pedagogo Petro Zablocko  100-ąsias gimimo metines.

Renginyje dalyvavo poeto žmona Valerija Kazėnaitė-Zablockienė su dukra Danguole, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, Biržų evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Rimantas Mikalauskas, buvęs poeto mokinys, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkas Povilas Latvėnas, literatų klubo „Versmė" žmonės, kiti neabejingi krašto kultūrai miestelėnai. 

Susitikimą pradėjęs literatas Valentinas Dagys pakvietė prisiminti prieš mėnesį į Amžinybę išėjusį Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorių Vygantą Muralį, perskaitė jo atminimui skirtus žodžius ir eiles. Pasak V. Dagio, ir šis renginys yra iš šviesios atminties V. Muralio sumanymų kraitelės, apie P. Zablocko jubiliejaus paminėjimą su juo buvo ne kartą kalbėta.

Bibliotekos direktoriaus atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute, kurią papildė minorinė smuiko melodija. 

Kunigas R. Mikalauskas savo kalbą pradėjo skaitiniu iš Šventojo Rašto. Kunigas prisiminė, kaip prieš dešimtmetį čia buvo susirinkę paminėti P. Zablocko 90 metų jubiliejaus. „Dešimtmetis pralėkė kaip tas vienas mėnuo. Iš tiesų ir šimtmetis pralėkė kaip mėnuo. Laikas ištirpsta, tik žodis išlieka per amžius. P. Zablocko gyvenimas atiduotas meilėje. Meilė nėra jausmas, kaip neretai ją supranta jaunimas. Meilė yra nuostata. Ta nuostata leidžia pakelti išbandymus, leidžia išlikti tvirtam, kai esi šmeižiamas, juodinamas, kalinamas. Čia buvo Petro ir jo bendražygių stiprybė, kad Dievas suteikė jėgų vykdyti tai, kam žmogus buvo pašauktas", - kalbėjo kunigas R. Mikalauskas.

Apie poeto gyvenimo kelią, sutiktus žmones, kūrybą ir patirtas negandas išsamų pranešimą perskaitė žurnalistas ir tautodailininkas Algirdas Butkevičius.

Jis sakė, kad P. Zablockui Biržai visados priminė šviesiausias jo gyvenimo akimirkas. Čia, „Saulės" gimnazijoje, prasidėjo poeto kūrybinis kelias, čia susitiko ir visam gyvenimui susidraugavo su būsimais poetais Eugenijumi Matuzevičiumi ir Leonardu Žitkevičiumi. Po gimnazijos tarnavo Lietuvos kariuomenėje, kunigaikščio Butegeidžio vardo septintajame pėstininkų pulke Tauragėje.

Vėliau studijos Klaipėdos, o jį uždarius, Panevėžio pedagoginiame institute, mokytojo darbas. Dirbdamas Pabiržės mokykloje sutiko būsimąją žmoną Valeriją, taip pat mokytoją. P. Zablockas visą laiką aktyviai bendradarbiavo to meto spaudoje.

1943 metais Biržuose sukuriamas teatras, poetas skiriamas jo vadovu. Užėjus sovietų valdžiai, P. Zablockas nuo 1945 metų dirba Joniškėlyje, vėliau slapstosi. Netrukus areštas ir tremtis Komijos lageriuose.

Kūrė ir tokiomis sąlygomis. Kartais eiles užrašydavo pieštuku ant beržo tošies, tačiau didžioji jų dalis kaupėsi poeto galvoje.

Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, poeto kūriniai pagaliau pasiekė skaitytoją. Pradžioje žurnalų ir laikraščių puslapiuose, o 1992 metais pasirodė rinkinys „Einu per rugienas". Vėliau pasirodė  „Sekmadienių prieklėčiai", rinktinė „Po tuo dangum" ir atsiminimų knyga „Pakeliui".

Pranešėjui A. Butkevičiui gražiai talkino bibliotekos darbuotojos, pasakojimo tėkmę iliustruodamos poeto P. Zablocko eilėmis.

Muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė demonstravo nuotraukas, kuriose užfiksuotos P. Zablocko gyvenimo ir veiklos akimirkos, draugai ir bičiuliai, su jo buvimu susijusios vietos. Pageltusiose fotografijose amžinai jaunais likusius jaunystės bičiulius padėjo atpažinti ir Valerija Zablockienė, komentavo tų žmonių tolimesnį gyvenimą ir likimus.

„Aš norėčiau padėkoti visiems ne tik už Petro Zablocko prisiminimą, bet ir už visos jau išėjusios Anapilin kartos, praėjusios panašų kelią kaip Petras, prisiminimą. Apie tą kartą labai gražiai pasakė kitas poetas tremtinys Vytautas Cinauskas: „Neprieis. Neištars. Nepaglostys. /Apvilta, sutrypta, ištremta, /Neišmokusi verkti ir guostis /Atšiauri mano amžiaus karta", - pakviesta tartį žodį sakė poeto žmona V. Zablockienė.

Apie susitikimus ir bendrą veiklą pasakojo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. O Petro Zablocko žygiai išsaugant Brastos Bibliją verta istorijos detektyvo rubrikos.

Pasvalietis rašytojas Povilas Latvėnas iškėlė iš praeities beveik 70 metų senumo prisiminimus, kai jis buvo Joniškėlio progimnazijos mokinys, o Petras Zablockas - jos direktorius, kalbėjo apie į atmintį įsirėžusias šiurpias pokario metų detales.

Vakarą baigė biržiečio kraštotyrininko Jono Dagilio prieš penkiolika metų filmuota medžiaga, kurioje Valerija ir Petras Zablockai dalinasi prisiminimais apie bendravimą ir bičiulystę su Jonu ir Adolfu Mekais, kitais iškiliais to meto žmonėmis.

Antanas Vaičeliūnas
2014-04-12