Biržų krašto muziejaus „Sėla“ viena iš ekspozicijų pristato Biržuose veikiančių religinių bendruomenių istoriją, raštijos sklaidą, liturgijos reikmenis, bažnytinį meną.

Simboliška, kad šiais, Reformacijos 500-ųjų metinių metais, į Biržus evangelikų reformatų kunigo Rimo Mikalausko rūpesčiu buvo sugrąžintos Biržų evangelikų reformatų bažnyčios vertybės – liturginiai indai ir Brastos (arba Radvilų) Biblija.

Šie artefaktai buvo paskolinti Lietuvos dailės muziejaus 1999 m. surengtai didžiulei parodai „Krikščionybė Lietuvos mene“. Paroda truko net ketvertą metų, keletą kartų buvo atnaujinta, išleistas net keturių tomų parodos katalogas, kurio ketvirtasis tomas buvo skirtas auksakalystei. Į šį katalogą pateko ir Biržų evangelikų reformatų bažnyčios liturginiai indai.

„Liturginiai protestantų indai nuo katalikų skiriasi paprastesnėmis, griežtesnėmis, funkcionalesnėmis formomis, kurias dar labiau pabrėžia kuklus dekoras [….] Lygus indo paviršius išryškina tauriojo metalo grožį, paįvairintą išraižytomis Šventojo Rašto citatomis, fundatorių dovanojimo įrašais. Didikų ir bajorų pageidavimu buvo išraižomi jų inicialai ir giminės herbai“ (Rita Škiudienė).

Biržų evangelikų reformatų bažnyčios liturginiai indai ir įspūdingas Brastos Biblijos egzempliorius (tik be titulinio lapo) grąžinti iš sostinės ir buvo perduoti laikinai saugoti Biržų krašto muziejui „Sėla“, tad  jubiliejiniais metais papildė ir papuošė šiai religinei konfesijai skirtą ekspoziciją, kuri iki šiol buvo daugiau turtinga vertingais, didelę įtaką švietimo skaidai Lietuvoje dariusiais leidiniais.

Vienas įspūdingiausių liturginių indų – sidabrinis ąsotis komunijai, ant kurio šono išgraviruotas kunigaikščių Radvilų herbas ir fundatoriaus – Kristupo II Radvilos – inicialai bei data romėniškais skaitmenimis – M.C.D.XIII (1613 m.). Įrašas rodo, jog ąsotį 1613 m. bažnyčiai dovanojo LDK vaivada kunigaikštis Kristupas II Radvila.

Bažnyčiai K. Radvila dovanojo dar vieną labai panašų ąsotį, tik be datos, bet su herbu ir jo vardo pareigybių inicialais, tad šis ąsotis priskiriamas iš karaliaus Zigmanto Vazos Radvilos parsivežtam bei jo dvare Vilniuje dirbusiam evangelikui reformatui auksakaliui Izaijui Prūsui, gaminusiam liturginius indus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioms.

Be ąsočio su kunigaikščių Radvilų herbu ekspozicijoje galima pamatyti dar tris, tik gerokai jaunesnius ir ne tokius įspūdingus, ąsočius komunijai, bet kiekvienas jų turi savo istoriją, skiriasi nuo kitų savitu dizainu, yra skirtingų laikmečių.

Kitas liturginis reikmuo – taurė komunijai, kurios eksponuojamos net penkios, iš jų viena – XVII a., net trys – XVIII a. ir tik viena – XX a. pirmosios pusės. Kiekviena taurė skirtingos formos ir puošybos.

XVII amžių siekia ir lėkštelė komunijai (patena) – Kėdainių bendruomenės dovana Evangelikų reformatų bažnyčiai, įspūdinga ir ovali XVIII a. sidabrinė krikštykla.

Visi šie liturginiai indai ir Brastos Biblija, perduoti Biržų evangelikų reformatų, papildė evangelikų reformatų religinę konfesiją ir jos išpažįstamą tikėjimą pristatančią ekspoziciją Biržų krašto muziejuje “Sėla”.

Edita LANSBERGIENĖ
„Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja