Šiais metais Evangelikų reformatų Bažnyčia kvietė vaikus į organizauojamą krikščionišką sporto stovyklą ,,Daugiau nei auksas". Kuri buvo organizuojama pirmą kartą kaip krikščioniška ir sporto stovykla.

Ji vyko Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje birželio 23 d. – 27d. Šiais metais organizuojama stovykla sulaukė devyniolikos vaikų, mylinčių sportą, futbolą ir norinčių pažinti Dievą, ir tik berniukų, kurių amžius vyravo nuo 7 iki 13 metų. Šiuos jaunuosius sportininkus prižiūrėjo keturi vadovai, o taip pat ir Švedijos Suvienytos evangelikų bažnyčios, parėmusios šią stovyklą, atstovė Tilda Jönsson, direktorė – Eglė Grucytė, kapelionas – kun. Raimondas Stankevičius bei futbolo subtilybių mokė treneriai – Aleksandras Rancevas iš Kauno ir Romas Škudas iš Kėdainių.

Tiek direktorė, tiek kapelionas apsidžiaugė, jog pirmais metais organizuota stovykla sulaukė gausybės gerų atsiliepimų. O kodėl gi vaikams taip patiko stovykla ir kodėl jie nori sugrįžti į ją kitais metais? Šios penkios dienos buvo pilnos įvairiausios veiklos, pokalbių siekiant labiau pažinti Dievą ir nuostabių akimirkų, dėl kurių kiekvienas, tiek vaikas, tiek vadovas dar ilgai jaus nostalgiją.

Stovyklautojai pradėjo rinktis birželio 23 d. rytą ir jau suskirstyti į būrius visi keliavo į pamaldas. Pirmosios dienos tema buvo "Žaisti pagal Dievo taisykles". O pradedant nuo taisyklių, visuomet svarbu prisiminti ir visų svarbiausias taisykles - Dešimt Dievo įsakymų. Be abejo, susirinkę berniukai nepažinojo vieni kitų, tad kiekvieno būrio užduotis buvo įsiminti savo kambario draugų vardus ir sugalvoti būrio pavadinimą bei prisistatymą. Kadangi stovykla nebuvo didelė ir vaikų bei vadovų ne itin daug, buvo organizuojami susipažinimo žaidimai ir tarp būrių. O berniukų grupių pavadinimai buvo iš tiesų originalūs: mažesniųjų sportininkų pavadinimas buvo ,,Boots'ai", o vyresnėlių - ,,Nežinau". Na, o mažas vaikų skaičius suteikė stovyklai jaukumo ir artumo jausmą.

Antra stovyklos diena buvo pilna sporto ir aktyvios veiklos. Antrosios dienos tema - "Siekiant tikslo". O dienos eilutė skamba taip - "Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms..." iš laiško Kolosiečiams 3, 23. Kiekvieną rytą visi vangiai atsikėlę pasimankštindavo, sočiai papusryčiaudavo ir susirinkdavo Biblijos pamokėlėms. Pamokėlių metu buvo skaitomas Šventas Raštas, nagrinėjamos Biblijos eilutės, skaitomos sportininkų istorijos susijusios su tos dienos tema bei atliekamos įvairios užduotėlės, su tikslu lengviau įsiminti dienos eilutes. Po to laukdavo treniruotės, kurios vykdavo didžiuliame ir naujai įrengtame Kėdainių miesto futbolo stadione. Tačiau taip nesibaigdavo diena, nes kiekvieną vakarą, pasistiprinę po vakarienės, visi traukdavo laukan žaisti žaidimų. Antradienį visa stovykla žaidė legendinį ,, Kazokai ir plėšikai" žaidimą. Linksmai slėptis ir gaudyt nesutrukdė net ir be perstojo pliaupiantis lietus. Tikriem sportininam nėra blogo oro!

Po įtempto antradienio, kiek pavargę, bet susidomėję vaikai trečiadienį keliavo į teismą, kur buvo supažindinti su advokato darbu, teisėjo pareigomis bei žaidimo metu galėjo patys pabūti jais. Be to, teisėja leido paliesti, apžiūrėti net savo mantiją bei grandinę! O po įdomios ekskursijos, pamaldų Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje bei vėliau pora valandų trukusios įtemptos treniruotės, kurioje ir vadovams buvo suteikta galimybė įspirti įvartį, visus stovyklautojus pagrobė ir laikė visą vakarą įkaitais piratai. Tik tie piratai nebuvo visai pikti ir sekant nuorodomis pagrobtieji rado nuostabų ir skanų lobį – būrių nuotraukas su saldainiais. O trečiosios dienos tema buvo "Gyventi patinkant Dievui".

Ketvirtadienis buvo dar labiau įsimintina diena, kadangi mus aplankė policininkai. Nesijaudinkite, vaikai nepadarė nieko blogo, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato policininkai informatyviai ir įdomiai papasakojo apie savo darbe naudojamas priemones, tokias kaip apsauginės liemenės, tarnybiniai ginklai, elekros impulso šautuvai, antrankiai ir kita. Taip pat vaikams priminė, jog policija ne tik baudžia, bet ir saugo. Vaikai buvo tokie susidomėję, kad policininkai net nespėjo atsakinėti į jų užduodamus klausimus! Na, o priešpaskutiniosios dienos vakare paskutinįjį kartą visa stovykla žaidė judrius vakaro žaidimus, pasidalino pliusais ir minusais bei dėkingumo žodžiais, užkando šašlykinėje kunigo Raimondo keptų bulvių bei išsidalino draugystės laiškelius iš stovyklos pašto. Ir visą dieną puošė dienos eilutė - "Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu" iš laiško Hebrajams 13, 5.

Na, o paskutinę dieną vėl visi judėjo link didžioiojo stadiono, kur ,,Daugiau nei auksas" komandos rungėsi prieš kėdainiečių futbolininkus. ,,Daugiau nei auksas" komanda vienas rungtynes laimėjo, o kitas sužaidė lygiosiomis! Juk ne veltui penkias dienas treniravosi!

Aišku, visų įspūdžių ir stovykloje vyravusių emocijų, neįmanoma perteikti žodžiais, tačiau kiekvieno vadovo, trenerio, kapeliono bei direktorės širdį glostė ne tik vaikų mieli žodžiai atsisveikinant ar stiprūs apsikabinimai, bet ir klausimai, kada vėl susitiksime ir kada jau kita stovykla!

Simona Česnakaite