Abiejų Tautų Respublikos jaunuoliai, studijavę Fryzijoje

De academia van Vrieslant (Fryzijos akademija), 1622 m. Franekerio universitetas (1585–1811)

 

 

2014 metais Krokuvoje, Lenkija, išleistas prof. Ferenco Postmos veikalas Studenci z Rzeczypospolitej we fryzyjskim uniwersytecie we Franeker (Žečpospolitos studentai Fryzijos Franekerio universitete), kuriame minime ir Lietuvos Vienetos būsimi reformatų dvasininkai, žymūs veikėjai 

Lenkijos ir Lietuvos valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje nepavyko įsteigti aukštosios protestantų mokyklos. Nei kalvinistų (evangelikų reformatų) Vilniuje, nei liuteronų Gdanske, Elbinge, Kulme ar Torunėje. Respublikos protestantai, norėdami studijuoti savo religinėje aplinkoje, turėjo rinktis užsienio universitetus. Dažniausiai rinkdavosi studijas leno saitais su Respublika iki XVII a. vidurio susietos Prūsijos kunigaikštystės sostinėje – Karaliaučiuje veikusį universitetą. Pirmiausia dėl artumo, bet svarbi paskata buvo ir kunigaikščio Albrechto skirtos stipendijos protestantų jaunuoliams iš Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Vokietijoje lenkų ir lietuvių jaunimą nuo XVI a. šešto dešimtmečio ėmė vis labiau vilioti studijos Heidelbergo universitete, vadinamojoje Ruppertinoje. Šis universitetas tuo metu išgyveno savo šlovės metą, buvo vadinamas Vokietijos Ženeva arba Trečiąja Ženeva. Mat po Ženevos ir Leideno universitetų buvo trečias kalvinistų mokslo centras. Heidelberge studijavo per tris šimtus studentų, kilusių iš Abiejų Tautų Respublikos žemių.

 XVI a. aštuntame dešimtmetyje ypač išpopuliarėjo studijos Altdorfo bei Strasburgo universitetuose, devintajame dešimtmetyje studentai iš Respublikos ėmė rinktis ir Marburgo universitetą. Savo universitetais ėmė garsėti ir Nyderlandai. Šiaurinėse šios šalies provincijose, kuriose nugalėjo Reformacija ir kurios pagal svarbiausios jų vardą populiariai vadinamos tiesiog Olandija, 1575 m. buvo įkurtas Leideno universitetas. Jis kaip magnetas traukė studentus iš Respublikos.
Tačiau daugelis jų rinkosi studijas ir netolimoje Fryzijos provincijoje Franekerio mieste
įsikūrusiame universitete. Čia ypač populiarus buvo Teologijos fakultetas. Taip pat studijuota olandiškuose Groningeno bei Utrechto universitetuose.<...>

Franekerio universitetas buvo įkurta 1585 m., praėjus dešimtmečiui po Leideno universiteto įkūrimo. Universitetas iš karto buvo įsteigtas kaip pilnas, t. y. turėjo keturis fakultetus – filosofijos, medicinos, teisės ir teologijos. Ši aukštoji mokykla turėjo tapti protestantizmo bastionu kovoje prieš Ispanijos, išlaikiusios savo valdžią pietinėse Nyderlandų provincijose (Belgijoje), pastangas sugrąžinti katalikybės dominavimą ir šiauriniuose Nyderlanduose.<...>. Franekeryje dėstė du profesoriai iš Lenkijos: Janas Makovskis (1588–1644) ir jo mokinys Mikolajus Arnoldas (1618–1680). Abu buvo teologai. <...>

Prof. F. Postma nustatė 225 studentus, kilusius iš Abiejų Tautų Respublikos žemių, ir dar 60 studentų iš Gdansko, kuris taip pat priklausė Respublikai <...>.

Prof. F. Postmai pavyko nustatyti tik 25 studentus, kurie įsimatrikuliuodami Franekeryje užsirašė kaip Lithuanus. Tarp jų randame ir gana žinomų asmenų. Tai Jonas Božimovskis (Jan Borzymowski), kuris po mokslų Slucko gimnazijoje ir studijų Leidene 1637 m. įsimatrikuliavo Franekeryje. Iš garsesnių dar paminėtini Motiejus Krasnoveckis (Mateusz Krasnowiecki), įsimatrikuliavo 1636 m., Jonas ir Mikalojus Gruževskiai (Grużewscy, 1638), Jonas Progulbickis (Jan Progulbicki, 1645), kuris kiek vėliau – 1647 m. įsimatrikuliavo Leideno universitete, Grigalius Holovčinskis (Grzegorz Hołowczyński, 1638), Stanislovas Ščuka (Stanisław Szczuka, 1638), Povilas Andrius Liubejevskis (Paweł Andrzej Lubiejewski, 1668). <...>

Dar lietuviais užsirašę studentai: Jonas Litomirskis (Jan Litomirski,1633),  Samuelis Abramovičius (1637), , Adomas Žendzina (Rzendzina, 1638), Jonas Pranckevičius (Fronckiewicz, 1638), Jonas Audzejevičius (Audziejewicz, 1645), Theodoras Skrockis (1648), Kristoforas Vichertas (Christophorus Wichert, 1661), Aleksanderis Nicolai (1662), Samuelis Audzejevičius (Audziejewicz, 1674), Georgijus Skrockis (1678), Adomas Volkas (Wolck, 1678), Jonas Kurnatovskis (1750).

Prie lietuvių F. Postma dar priskyrė šiuos studentus: Joną Halesijų (Johannes Halesius (1638), Joną Šidlovskį (Szydłowski, 1640), Karolį ir Joną Oginskius (Carolus ir Johannes Ogiński, 1641).
Samuelis Boguslavas Chylinskis (Samuel Bogusław Chyliński), istorijos tyrinėtojams pažįstamas kaip Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą, 1654 m. gegužės 5 d. įsirašydamas į Franekerio universiteto teologijos studijas, apibūdino save kaip Polonus.<...>

Tarp kitų iš Lenkijos kilusių Franekerio universiteto studentų paminėtinas Andrius Vengerskis (Andrzejus Węgierskis, 1628), religinių tekstų autorius ir Reformacijos istorikas (Juo remiasi istorikė dr. Ingė Lukšaitė ir kt. istorikai, rašantys apie reformatų Lietuvos Vienetos istoriją).

F. Postma taip pat pateikia informaciją apie dvi lietuvių kalba parašytas panegirikas. Pirmosios autorius buvo Jonas Progulbickis. Ja buvo šlovinamas Laurentijus Banckas, 1647 m. tapęs Franekerio universiteto teisės fakulteto profesoriumi. Antrąją lietuviškąją panegiriką parašė Samuelis Rečinskis (Samuel Rzeczyński). <...> iš Abiejų Tautų Respublikos kilę studentai puikiai pritapo svetimoje aplinkoje, daugelis jų aktyviai dalyvavo universiteto moksliniame ir kultūriniame gyvenime. O kai kurie kaip anksčiau – dar iki Franekerio universiteto įkūrimo Fryzijoje veikęs įžymus Reformacijos veikėjas Janas Laskis (1499–1560) vaisingai prisidėjo praturtinant Europos Reformacijos mintį. Tai rodo, kad nuomonė, jog Lenkijos ar visos Abiejų Tautų Respublikos Reformacija neišugdė savo iškilių teologų, yra klaidinga. Kita vertus, su tam tikru liūdesiu tenka konstatuoti, kad negalėdami laisvai vystyti savo veiklos Lenkijoje ar Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jie kėlėsi ar buvo verčiami išvykti į svetimus kraštus ir tuo pačiu jau ten, užsienyje turtino kalvinistinę teologinę mintį.

Ferenc P o s t m a. Studenci z Rzeczypospolitej we fryzyjskim uniwersytecie we Franeker (Spis nazwisk i bibliografia). Kraków: Collegium Columbinum, 2014. 195 p. ISBN 978-83-7624-039-8

https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2021/01/lim-2014-1-9-recenzijos-ir-anotacijos-p.-145-179.pdf

Dvasininkai

 

Raimondas Stankevičius

+375 655 43678

Rimas Mikalauskas

+370 686 66383

Tomas Šernas

+370 655 43677

Sigita Veinzierl  

+370 681 66661

Frank van Dalen

+370 616 01303

Holger Lahayne

+370 686 60684

Dariusz Bryćko

+48 734 192095 

Dainius Jaudegis 

+370 686 43344

Artūras Laisis

+370 634 35242

Romas Pukys

+370 650 50302

         

Senjoratas

 

Raštinės adresas

Pylimo g. 20-13, LT-01118, Vilnius 

Gen. superintendentas

+370 655 43678 

Vicesuperintendentas

+370 686 66383 

Kanclerė

+370 699 04137 

Skaityti plačiau...

Rekvizitai

 

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia - Sinodas
Identifikavimo kodas: 192100594
Adresas: Reformatų g. 3a, LT-41175 Biržai
Kontaktinis el. paštas: info[eta]ref.lt 
Telefonas: +370 450 35100
Banko kodas: 40100, Luminor Bank AB
Sąskaita: LT174010041300081376