Eglė Grucytė

Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa (1 Jn 3, 18)

Paskelbus karantiną ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, pirmosios karantino dienos daugeliui tapo atgaiva. Tai yra kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę pailsėti, pabūti su savimi, rasti laiko senai pamirštai veiklai ar atrasti naujas veiklas. Tai buvo pakankamai geras laikas kiekvienam.

Tačiau karantinui besitęsiant daugiau nei antrą mėnesį daugelį iš mūsų užplūdo nežinomybė, neužtikrintumas dėl ateities, pajamų, darbo. Daugelio mūsų kasdienybę ėmė temdyti konfliktai namuose, darbe. Tapome pikti, nepakantūs, priekabūs....

Tačiau pažvelgus iš kitos pusės į šią situaciją,  dvejų mėnesių karantinas priverčia kiekvieną iš mūsų permąstyti savo santykį su Dievu ir aplinkiniais. Tai yra pastarieji du mėnesiai ne išbalansavo, supykdė, bet tik dar labiau sustiprino Kauno evangelikų reformatų parapiją.

Pirmiausia, Kauno parapijos nariai pradėjo naują projektą, kurio metu jaunesnieji parapijos nariai telefonu bendrauja su parapijos vyresniaisiais nariais. Tokiu būdu ne tik yra užmezgamas artimesnis ryšys tarp parapijos narių, tačiau atsiranda galimybė parapijos nariams susipažinti, sužinoti anksčiau nepažintų ir tik sekmadieniais sutinkamų parapijos narių gyvenimo istorijas, problemas ir džiaugsmus. Taigi šiuo sunkiu laikotarpiu, Kauno parapijos žmonės tik dar labiau suartėjo, pažino vieni kitus.  Manau, kad būtent dabar, šiuo mums visiems sunkiu laikotarpiu, kauniečiai akivaizdžiai vadovaujasi laiško romiečiams 15 skyriaus 1-2 eilutėmis, kuriose yra nurodyta „mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti. Kiekvienas iš mūsų tesirūpina būti artimui malonus, jo labui ir pažangai.“. Telefoninių pokalbių metu parapijiečiai drąsiai vieni kitiems išsako savo nuomonę įvairiais klausimais, nebijo išsakyti pastabų, pasiūlymų, pasidalinti pastebėjimais apie bendruomenės gyvenime vykstančius įvykius, procesus.   

Antras svarbus įvykis Kauno parapijoje yra tai, kad mažomis grupelėmis, parapijiečiai renkasi bažnyčioje atlikti įvairius ūkinius darbus. Kunigas Fran van Dalen paskutiniame pamoksle, pasakytame 2020 m. gegužės 10 d. pamaldų metu, pasakojo kokiu būdu apaštalas Paulius kviečia kiekvieną iš mūsų švęsti Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventę atliekant paprasčiausius darbus Jo bažnyčioje. Aš pati dalyvavau viename iš Kauno parapijos narių susitikimų, kuomet buvo tvarkomas, valomas antrasis pastato aukštas. Galiu pasakyti, kad tokio lengvai dirbamo darbo, senai neesu dariusi. Taip, tai buvo tik elementarus dulkių valymas bei grindų plovimas. Tačiau iki šiol šie ir panašūs darbai, kuriuos esu dariusi tikrai ne vieną kartą, atrodydavo labai sunkiai atliekami, varginantys. Tačiau šį kartą, jaučiausi ne dirbanti, tačiau švenčianti vieną iš gražiausių ir linksmiausių švenčių.  Tik vėliau, man apgalvojant šį nutikimą ir skaitant Bibliją, įstrigo apaštalo Pauliaus žodžiai iš laiško Efeziečiams, kuriuose mes visi esame skatinami, raginami švęsti Jėzaus prisikėlimo šventę, dirbdami bažnyčiose ir Viešpaties garbei.

Tad net ir šiuo kiekvienam iš mūsų sunkiu laikotarpiu, kviečiu visus Jus švęsti Viešpaties prisikėlimo šventę ne liežuviu, ne kalbomis, o realiais mažais darbais – padėdami vienas kitam, ištardami padrąsinantį, sustiprinantį žodį vienas kitam, paskambindami senai girdėtam ir galbūt prislėgtam draugui. Stiprybės visiems.