ALENA BIRUTĖ DAGYTĖ JOVARAUSKIENĖ (1933.01.02–2023.11.04)
Lapkričio 4 dieną po sunkios, varginančios ligos mirė Kauno reformatų parapijos narė nuo jos atsikūrimo, mokytoja Alena Birutė Dagytė Jovarauskienė.
Alena, namiškių vadinama Lėne, gimė 1933 m. sausio 1 d. Kilučių kaime, netoli Biržų, ūkininkų reformatų Petro ir Adelės Skeberdytės Dagių šeimoje. Be jos, tėvai dar užaugino du sūnus: Alfredą ir Vitoldą.
Mokėsi ir baigė Biržų gimnaziją, išvažiavo mokytis į Vilnių, įstojo į Pedagoginį institutą – anglų kalbą. Baigusi, grįžo į Biržus, mokytojavo savo gimnazijoje. Jaunesnis brolis Vitoldas jau buvo įsikūręs Kaune ir pasikvietė sesę, kurį laiką jie kartu nuomojosi butą. Alena gavo mokytojos anglistės darbą Kauno Panemunės vidurinėje mokykloje, apsigyveno Zuikinėje (Kauno priemiestis) mokytojams skirtame name. Pasistačiusi kooperatinį butą Kaune, išsikėlė į miestą ir dirbo buvusioje Kauno 37-oje (dabar Aleksandro Stulginskio) vidurinėje mokykloje, iš jos išėjo į užtarnautą poilsį.
Buvo sukūrusi šeimą su tremtiniu Antanu Jovarausku (1929-1988).
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, sujudo visos Lietuvos reformatai burtis, kurti ar atkurti parapijas, rūpintis bažnyčių atgavimu. Kauno reformatai jungėsi prie liuteronų, nes ir prieškary, neturėdami savos bažnyčios, glaudėsi Šv. Trejybės liuteronų bažnyčioje prie Nemuno. Būdama aktyvi, gyvybinga Elenutė kartu su broliu Vitoldu aktyviai įsijungė į atsikūrusios Kauno reformatų parapijos veiklą, vertėjaudavo priimant svečius.
Nuotraukose iš pirmųjų talkų Liuteronų bažnyčioje visur matome pilną jėgų ir elegancijos Elenutę. Pamaldos vyko liuteronų bažnyčioje iki 2014 metų.
Kauniečiai reformatai neprarado vilties atgauti ir savąją – prieš karą nebaigtą įrengti, o pokary paverstą sandėliu – bažnyčią Ožeškienės g.
1990 m. vasario 25 d. įvyko pamaldos prie uždarytos reformatams bažnyčios, kurioje jau šeimininkavo būsimieji policininkai. Po gerų dviejų dešimčių metų buvo leista, geranoriškai susitarus su Riomerio universitetu, šventadieniais laikyti pamaldas. Ir tik 2018 metais Kauno parapija tapo šeimininkais protėvių statytos bažnyčios. Deja, Elenutei neteko ilgai džiaugtis. 2022 metų pabaigoje pablogėjo sveikata. Pasiligojusią, Ją nuoširdžiai globojo, net keletą kartų per savaitę lankė Kauno bažnyčios kunigas misionierius Frankas van Dalenas su žmona Emily. Nesant kalbos barjero (Elenutė nebuvo pamiršusi anglų kalbos), jie daug šnekėdavosi, bendraudavo, net pagiedodavo kartu.
Apie Elenutės aktyvią veiklą Pasaulinės Moterų Maldos Dienos judėjime atsisveikinimo Žodyje šiltai pasakoja Rūta Bronė Lukenskienė – viena iš to judėjimo organizatorių:
Bendravę su Elena nepamirš Jos atviro, atsakingo krikščioniško charakterio, bendrų maldų, giesmių, labdaringų darbų.
Nuo 1992 metų Elena buvo viena aktyviausių organizatorių rengiant ekumenines pamaldas tiek mūsų, tiek kitose Kauno bažnyčiose. Ji buvo vertėja-iš anglų kalbos išversdavo ir suredaguodavo Pasaulinės Maldos liturgiją, Biblijos studijas, kitą svarbią informaciją. Ištisą dešimtmetį pirmąjį kovo penktadienį mes susiburdavome bendrai ekumeninei maldai ir įsiliedavome į viso pasaulio moterų būrį.
Bažnyčia Elenai buvo ne formalumas, o pašaukimas, misija, kažkas daug daug svarbiau už gyvenimo tėkmę...
Po atsisveikinimo sekmadienį, lapkričio 12 d., Kauno reformatų bažnyčioje urna su Alenos Jovarauskienės pelenais bus išvežta laidoti į gimtinę, į Kilučių reformatų naująsias kapines prie tėvų.
Kauniečiai