Dalija Gudliauskienė

Birželio 26-27 d. Biržuose susirinko ir savo Bažnyčios reikalus sprendė 372-asis, nuo  Lietuvos Reformatų Bažnyčios įkūrimo, Sinodas. Kaip tik šiame Sinode priimtu kanonu buvo patvirtintas Sinodų eiliškumas, skaičiuojant nuo pirmojo, įvykusio 1557 metais.

Pirmasis Unitas Lithuaniae (Lietuvos Vienata) evangelikų reformatų sinodas buvo sušauktas 1557 m. gruodžio 14 d. Vilniuje kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo dvare, dabartiniame Vingio parke prie Neries. Iki šių dienų yra išlikę tų rūmų pamatų akmenys. Kaip išliko iki mūsų dienų ir Reformatų Bažnyčia, įkurta kunigaikščių Radvilų ant tikro Tikėjimo pamatų. Per daugiau nei 450 metų buvo sušaukti 372 Sinodai – aukščiausia Lietuvos Reformatų Bažnyčios institucija, kurios metu demokratiškai sprendžiami svarbiausi Bažnyčios valdymo klausimai. Lietuvos Reformatų Bažnyčia per beveik penkis amžius pergyveno pakylimus ir nuosmukius. Patyrė išorinius ir vidinius sukrėtimus. Dėl karų, sukilimų, įvairių grėsmių sinodai, konvokacijos ar net sesijos negalėjo įvykti. Iki 1681 metų Sinodų susirinkimo vieta buvo Vilnius. Bet po Vilniaus reformatų bažnyčios komplekso ketvirtojo sugriovimo-sunaikinimo 1682 m. balandžio 2-ą dieną, sinodai jau šaukiami paeiliui vis kitame Vienatos mieste. 1682 m. – Dubingiuose, 1684 m. – Kėdainiuose, 1692 m. – Biržuose ir t.t.

Lietuvai 1918 m. paskelbus Nepriklausomybę, nuo 1920 metų Sinodų vieta, su nedidelėmis išimtimis, reformatų centre – Biržuose.

Lietuvos reformatai buvo aktyvūs politiniame gyvenime, dėjo valstybės pamatus, kovojo dėl šalies laisvės ir nepriklausomybės. Galime didžiuotis nepriklausomybės kovų dalyviais generolais Silvestru Žukausku, Stasiu Nastopka, Jonu Variakoju, pirmuoju žuvusiu karininku Jonu Nastopka ir kt.

Daug jaunų, patriotiškai nusiteikusių reformatų žuvo nuo Lietuvą okupavusių sovietų. Vos ne kiekvienose Biržų krašto reformatų kapinaitėse yra kauburėliai ten palaidotų, dažnai slaptai, reformatų partizanų. Aukštųjų Panerių memorialo paminkle žuvusiems Vietinės rinktinės kariams įrašyta daugybė reformatų, sušaudytų vokiečių.

Istorikai neišaiškino nė vieno reformato, prisidėjusio prie žydų žudymo Biržų krašte. Ne reformatai sudėjo žydų paminklinius akmenis į Vilniaus bažnyčios laiptus... Atvirkščiai, biržiečiai Jukoniai įdėjo daug pastangų, kad būtų tvarkomos apleistos Biržų žydų-karaimų kapinės. 2012 m. Merūnas Jukonis buvo gražiai ir neįprastai pagerbtas Izraelyje: jo garbei ratu pasodinti penki medžiai kaip padėkos ir įvertinimo ženklas už žydų atminties išsaugojimą Lietuvoje.

Reformatų kunigai iš sakyklos draudė žmonėms imti sušaudytų žydų daiktus, kuriuos dalino Biržuose piliakalnyje...

Pokaryje Lietuvos reformatų Bažnyčia pergyveno didžius sukrėtimus, beveik neliko pasauliečių kuratorių, kurie rūpintųsi Bažnyčia. Reformatams skelbti Dievo Žodį liko vos keli kunigai, o mirus senjorui Povilui Jašinskui (1982 m.), liko tik vienas dvasininkas senjoras Petras Čepas.

1988 metais, prieš atsikuriant Lietuvos Respublikai, birželio 25 d. Biržuose sušauktas II -sis pokarinis LERB Sinodas, iš eilės 342-as LERB Sinodas, Konsistorijos pirmininku tapo kun. Reincholdas Moras, tuomet kunigavęs Biržuose.

1991 metais birželio 22-23 d. Biržuose sušauktas III-sis pokarinis Sinodas, 343-sis skaičiuojant nuo 1557-ųjų metų.

Po to jau gan reguliariai vyksta Sinodai, kaip buvo nutarta 1920 metų Sinode, Biržuose, per Jonines.

372-asis Lietuvos Reformatų Bažnyčios Sinodas prasidėjo birželio 26 dieną iškilmingomis pamaldomis, į kurias susirinko sinodalai, svečiai, biržiečiai. Sinodo atidarymo pamaldas laikė trys dvasininkai iš Biržų ir Vilniaus: kun. Rimas Mikalauskas, katechetas Holger Lahayne ir gen. superintendentas kun. Raimondas Stankevičius. Pamokslą, įpareigojantį sinodalus atsakingai, protingai, vadovaujantis Dievo Žodžiu, priimti sprendimus ir po to juos nepriekaištingai vykdyti, pasakė gen. superintendentas. Jis, pasiremdamas Vestminsterio tikėjimo išpažinimu, išvardijo šešis Sinodo tikslus, kurie yra įrašyti į Vestminsterio tikėjimo išpažinimą, ir kurių privalu laikytis, sprendžiant Bažnyčios reikalus, nes tokie yra ir dar XVII a. surašytoje Gdansko Agendoje, kuria Lietuvos Vienata (Unitas Lithuaniae) vadovavosi per praėjusius amžius. Sinodas ir yra ta vieta ir laikas, kada broliškai, nesipykstant, turi būti sprendžiami įvairūs klausimai. Ne visada malonūs, ne visada patinkantys visiems dalyviams iškilę ginčai turi būti sprendžiami diskusijų, įrodinėjimų keliu, pasitelkiant Dievo Žodį, Jo šviesoje, kol pasiekiamas bendras sutarimas. Priėmus sprendimus jų privalo laikytis visas Surinkimas, pritarė tam ar ne.

Savo pamokslą gen. superintendentas kun. R. Stankevičius užbaigė Pirmo laiško korintiečiams (1 Kor 2,5) žodžiais, linkėdamas sinodalams: ...kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe ir Antro laiško korintiečiams (2 Kor 1,24): Mes juk nesame jūsų tikėjimo viešpačiai, bet tik jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjime jūs stovite tvirtai.

Pabaigoje gen. superintendentas kun. R. Stankevičius iš sakyklos perskaitė kunigaikštytės Liudvikos Karolinos Radvilaitės, Brandenburgo markgrafės, daugelio ano laiko mūsų bažnyčių globėjos, Laišką, parašytą Neuburge 1689 metais.

Lietuvos Reformatų Bažnyčią, išlaikydama seną tradiciją, ir dabar Sinodo posėdžius pradeda iškilmingu šio Laiško skaitymu:

KILNŪS,  GARBINGI  IR  MALONŪS  MANO  PONAI  BEI  PRIETELIAI !

Patyriau, kad garbingi Ponai, įprastą laiką generaliniam Sinodui – Dievo garbės ir Jo Bažnyčios reikalams aptarti, jau paskyrėte. Iš savo pusės nuoširdžiai linkiu, kad pats Viešpats Dievas, kurio šventos visagalybės patvirtinimo reikalingi visi žemiški pasitarimai ir sprendimai, palaimintų ir šį garbingų Ponų suvažiavimą. Linkiu, kad iš šio suvažiavimo jau nykstanti Dievo garbė turėtų kuo didžiausios paramos.<...>

Nuolat liūdžiu, kad aname krašte, gyvendami tarp kitatikių, užuot teisybės šviesa, dievotumu, pavyzdingu gyvenimu šviestų, dabar gi, nepaisydami tikro krikščioniškumo pareigų ir tuo blogiau, kad neatsižvelgdami, jog pagal Evangeliją vadinamės, kai kurie beveik visais atžvilgiais taikindamiesi prie pasaulio ir jo išminties, net pamokslus ruošia ne iš Švento Rašto Žodžių, bet iš visokių politinių kalbų ir pranešimų. Taip daro, norėdami labiau įtikti ne dvasiškai galybei, bet pasauliui. Tačiau, norint žmones į geresnius laikus įvesti, būtinai reikia jiems dėstyti tikėjimo tiesas ir Dievo Žodžiu vesti juos į amžiną gyvenimą. Jei Dievo Žodžiu nebus rūpinamasi, tai galingasis Viešpats savo tiesos galybe, pagaliau atims savo šventąjį Žodį...<...>

Mokyklos, kurioms, turbūt, nemažai ir išlaidų skiriama, bet mokytojais, tai labai menkai teaprūpinamos. Iš mokyklų išeina tokių, kurie net paprasčiausių dalykų neišmano. Dėl šios priežasties nukenčia ir bažnyčios ir mokyklos reikalai. <...>

Kai kur ne tik pastarasis reikalas apleistas, bet ir kapitalai nyksta, o kai kurie net rinkliavas ir kitas sumas savo asmeniškiems reikalams sunaudoja. Gi tuo tarpu varguoliai ir kurie iš tų sumų galėtų gyventi, kenčia skurdą. Už tai visi, kurie tuo kalti, turės aname baisiame teisme atsakyti. Lai niekas dėl to viso neįžiūri manyje piktos valios. Aš taip turiu rašyti, nes tokiame tikėjime gimiau, išsiauklėjau ir jame per visą gyvenimą nusprendžiau pasilikti, tiek daugelio parapijų globėja, norėčiau, kad apie kokią tiktai geriausią tvarką esu girdėjusi, Dievas duotų visa tai matyti, norėčiau, kad Dievo garbė kuo geriausiai galėtų augti ir plėstis.

Prašau garbingųjų Ponų ir šaukiuosi į meilę jūsų išganymo, kad atidėtumėte į šalį visus asmeniškus reikalus ir taip stropiai tartumėtės apie Dievo bažnyčią, kad mūsų šviesybė visada žmonėms šviestų ir kad susilaukčiau pageidaujamų pasėkų. <...>

Meldžiu Aukščiausiąjį Viešpatį, kad Jis pats, kaipo  didžiausias savo šventos garbės išaukštintojas, apie ją jums patartų ir ją globotų.

Pasiduodama garbingųjų Ponų malonėn, lieku jūsų prietele –

Liudvika Karolina Radvilaitė

Neuburge, 1689 metų gegužės mėnesio 25 d.

Po pamaldų, kuriose buvo skaitomas Šv. Raštas, giedamos giesmės, sakomos maldos ir prašoma Viešpaties vedimo, priimant nutarimus, prasidėjo Sinodo I-oji sesija. Mandatų komisijos pirmininkė  Asta Skeberdytė pranešė, kad į 2021 metų Sinodą Biržuose atvyko 30 sprendžiamojo balso teisę turinčių sinodalų: 5 dvasiniai kuratoriai, 8 pasaulietiniai kuratoriai, 17 parapijų delegatų. Dar dalyvavo 8 patariamąjį balsą turintys asmenys – Sinodo Garbės kuratoriai, Bažnyčios, parapijų tarnautojai – bei Sinodo svečiai – biržiečiai ar iš kitų miestų atvykę reformatai.

Patvirtinus Mandatų komisijos pranešimą, išrinktas Sinodo prezidiumas: Sinodo direktoriumi patvirtintas kurt. Nerijus Krikščikas, vicedirektoriumi – gen. superintendentas kun. R. Stankevičius, cenzoriumi – vicesuperintendentas kun. Tomas Šernas, sekretoriumi – kun. R. Mikalauskas.

Sinodą sveikino ir atsiprašė, jog negalėjo atvykti: kun. Tomas Sakas, dabar esantis Vokietijoje, kurt. Algimantas Dagys (Kėdainiai), kurt. Arūnas Baublys (Klaipėda).

Žodžiu Sinodą pasveikino Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

Sinodas išklausė ir patvirtino generalinio superintendento kun. R. Stankevičiaus, Konsistorijos prezidento kurt. N. Krikščiko, Sinodo buhalterės Redos Trečiokaitės, Sinodo Revizijos komisijos kurt. Giedrius Vaitiekūnas ataskaitas.

Po pietų pertraukos II-oje sesijoje buvo išklausyti parapijų pirmininkų ar atstovų pasisakymai apie padėtį jų parapijose, ko jiems trūksta, ko pageidauja ar siūlo Sinodui spręsti. Taip pat Sinodas išklausė Bažnyčios įsteigtos VšĮ Krikščioniškas vaikų darželis vadovės Džiuljetos Stankevičienės veiklos ataskaitą.

Bažnyčios ekonomas Merūnas Jukonis savo 2019-2020 metų veiklos ataskaitoje pažymėjo, kad pagrindiniai darbai buvo: GAW (Vokietijoje įsteigtas paramos fondas užsienyje esančioms reformatų Bažnyčioms remti) projektų teikimas ir įgyvendinimas; viešųjų erdvių prie Biržų bažnyčios tvarkymo klausimų sprendimas; rūpinimasis Kėdainiuose esančių Sinodui priklausančių pastatų remontu, patalpų išnuomavimu; rengtos paraiškos religinių organizacijų rėmimo ir paveldotvarkos programoms (Biržų, Pasvalio, Kauno ir Kelmės);

bendradarbiauta su LERJD Radvila, Reformacijos draugijos (LRIKD) Biržų skyriumi ir gautas dalinis finansavimas vaikų stovykloms, kultūrinei veiklai. Į ekonomo  pareigas įeina Likėnų diakonijos turto priežiūra, bendravimas su Sinodo turto nuomininkais Kėdainiuose, Kelmėje, Kaune, taip pat vykdyti įvairūs kiti tiesioginiai ir netiesioginiai darbai.

Popietinėje sesijoje buvo priimti itin svarbūs Bažnyčios dvasinei tarnystei kanonai:

ordinuoti lektorių Vaidotą Ickį katechetu. Ordinacija atlikta per Sinodo iškilmingas pamaldas 2021 m. birželio 27 d. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje; 

pakviesti teologijos studentą Arthur Laisis tarnystei Bažnyčioje lektoriaus pareigose ir praktiką atlikti Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo parapijose klebonų ar administratorių priežiūroje. Artūras Laisis nebūtų pirmas prancūzas, atvykęs dvasinei tarnystei į Lietuvą. Vyresniosios kartos reformatai gerai prisimena hugenotų ainius tėvą ir sūnų Barnelius (Friedrich Barnehl), kurie po revoliucijos Rusijoje turėjo viską palikti ir prašytis prieglobsčio Lietuvoje. Jiems Lietuva buvo tapusi antrąja tėvyne, kunigavo Seirijų, Biržų parapijose.

Švobiškyje, Papilyje Dievo Žodį skelbė prancūziškos kilmės kunigas Konstantinas Jungas (Young, 1829-1868), dalyvavęs Lietuvos Vienatos Sinoduose nuo 1859 metų. Įskustas caro valdžiai, neteisingai apkaltintas dėl dalyvavimo 1863 metų sukilime, buvo ištremtas į Sibirą, iš kur negrįžo...

pakviesti teologijos daktarą Dariuš Bryčko tarnystei Bažnyčioje lektoriaus pareigose Lietuvos ev. reformatų Sinodo Varšuvos surinkime gen. superintendento priežiūroje. Dariuš‘as Bryčko su šeima yra gyvenęs Lietuvoje, Klaipėdoje, dėstytojavo Lietuvos krikščionių kolegijoje (LKK), buvo Klaipėdos reformatų parapijos nariu. 2011 metais D. Bryčko su šeima – žmona ir sūneliu  Leviu, klaipėdiečių reformatų gražiai išlydėti, išvyko į Kaliforniją. Dabar jų šeima, jau iš penkių asmenų, gyvena ir darbuojasi Varšuvoje, Lenkija; 

pakviesti teologijos studentą Mateuš Kupiec tarnystei Bažnyčioje lektoriaus pareigose Lietuvos ev. reformatų Sinodo Varšuvos surinkime gen. superintendento priežiūroje. Mateuš‘as bus pagalbininku D. Bryčko, aptarnaujant Varšuvos reformatų, neprisijungusių prie Lenkijos Reformatų Bažnyčios, surinkimą.

Kuratorių sesijai pasiūlius, nutarta ekonomą Merūną Jukonį patvirtinti Sinodo kuratoriaus tarnystėn. Į šią tarnystę Merūnas Jukonis įvesdintas 2021 m. birželio 27 d. per iškilmingas Sinodo uždarymo pamaldas.

Sinodas patenkino kurt. Vytauto Variakojo prašymą atleisti jį iš Sinodo kuratoriaus pareigų. LERB Sinodas, atsidėkodamas už ilgametį, nepriekaištingą, nuoširdų darbą Bažnyčiai, suteikė kurt. Vytautui Variakojui Garbės kuratoriaus vardą.

Sinodas Maldoje minėjo ir dėkojo Dievui už 2021-ais metais mirusius, nuoširdžiai atsidavusius Kristaus Bažnyčios tarnystei kuratorius: kėdainietę Garbės kuratorę Zelmą Jodinskienę (1927-02-05–2021-03-08), biržietę kuratorę Vilhelminą Dagilienę (1931-05-01–2021-04-24) ir šiaulietį ilgametį Sinodo delegatą Tadą Jokūbą Pavinkšnį (1937-09-26–2021-06-20).

Paskutiniu – XVI-u Kanonu patvirtinta 2022 metų eilinio Sinodo data: 2022 m. birželio 25-26 d., vieta – Biržai. 

Pirmosios Sinodo dienos vakare Biržų bažnyčioje koncertavo vilnietis Justinas Stanislovaitis, pagiedojęs keletą savos kūrybos giesmių, pritardamas gitara. Justinas koncertą pradėjo giesme Visos girios ošia Tau, kuriai žodžius parašė žmona Laura, irgi Vilniaus reformatų parapijos narė. Pasikartojantys giesmės žodžiai Visos girios ošia Tau, pievos šnabžda Tavo vardą Dieve, liaupsinam Tave Šventą šventą Tavo vardą ... įsiminė ne tik jaunimui, bet ir senjorai mėgino pritarti Justinui, pakartojus giesmę pabaigoje koncerto.

Antroji Sinodo diena prasidėjo iškilmingomis pamaldomis, kurių metu buvo ordinuotas katechetu lektorius Vaidotas Ickys, palaimintas kuratoriaus tarnystei ekonomas Merūnas Jukonis.

Pamokslą sakė katechetas Vaidotas Ickys, pirmą kartą lipdamas į sakyklą.

Prieš sakydamas pamokslą, kvietė pasimelsti ir prašyti Dievo malonės mūsų Bažnyčiai, kvietė gręžtis į Viešpatį, šlovinti Jį, kad būtume palaiminimas vienas kitam ir Lietuvai. Pamokslą pradėjo ramiai, raiškiai, pasverdamas kiekvieną ištartą žodį. Pamokslo pagrindu parinko eilutes net iš trijų skyrių: Skaičių knygos 21 skyriaus nuo 4 eilutės, Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus nuo 14 eilutės ir iš Laiško kolosiečiams 1 skyriaus nuo 9 eilutės. Pamokslo tema Kas yra krikščionis?.

Gen. superintendentas kun. R. Stankevičius iš sakyklos pasakė trumpą prakalbą ir perskaitė 372-ąjame Sinode priimtus kanonus, kuriais Lietuvos Reformatų Bažnyčia vadovausis ateinančiais sinodiniais 2021-2022 metais.

Po ordinacijos ir palaiminimo liturgijos giesme Visos girios ošia Tau Justinas Stanislovaitis pasveikino ką tik ordinuotą katechetu Vaidotą Ickį ir tapusį kuratoriumi Merūną Jukonį bei visus reformatus, susirinkusius į Biržus.

Pamaldos buvo neeilinės – iškilmingos su Viešpaties Vakariene. Kun. R. Mikalauskui palaiminus duoną ir vyną, dalino visi dvasininkai, nes karantinas privertė pakeisti Šv. Komunijos liturgiją ne tik Romos katalikams, bet ir evangelikams. Duoną ima pats komunikantas iš liturginės lėkštės, o vyną, išdalinus mažas taureles imantiems Komuniją, sakydamas liturginius laiminimo žodžius: imk ir gerk, įpila dvasininkas. Šiose pamaldose tai darė katechetas H. Lahayne, kuriam Sinodas suteikė išimtinę teisę – dispensą, leidžiančią administruoti sakramentus.

Abiejų dienų pamaldose vargonavo vilnietė vargonininkė Gražina Petrauskaitė, pavadavusi biržietę vargonininkę Jūratę Duderienę. Profesionali vargonininkė Gražina, Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, ženkliai prisidėjo prie šventiškos nuotaikos sukūrimo, pagrojusi protestantiškos muzikos pluoštelį: D. Buxtehudės, J. Pachelbelio, J. S. Bacho, J. G. Waltherio kūrinius ar jų fragmentus. 

Jau tapo tradicija, kad po iškilmingų Sinodo pamaldų visi dalyviai mėgina sutilpti ant Biržų bažnyčios laiptų ar jos prieigų ir įsiamžinti nuotraukoje, kuri primintų apie įvykusią šventę. Tradicija tapo ir Agape klebonijos kieme paežerėje bei kareiviška košė, kurią itin skaniai išverda ir mikliai dalina kuopos vado Vidučio Šeško vadovaujami jaunieji Biržų šauliai.

Iki pasimatymo Biržuose 2022 metų birželio 25 dieną 373-iajame Lietuvos Evangelikų Reformatų Sinode!