Artėja Joninės, netrukus vėl į eilinį savo suvažiavimą Biržuose susirinks Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo dvasiniai ir pasaulietiniai kuratoriai, parapijų delegatai, svečiai. Eilinių savo suvažiavimų vietą - Biržus Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas paskyrė prieš 95 metus. 1930 ir 1937 metais tai įtvirtino kanonais: suvažiavimų vieta - Biržai, Joninių metu. Kiekvienais metais Sinodas patikslina savo kitų metų susirinkimo laiką, parinkdamas laisvą nuo darbo artimiausią Joninėms savaitgalį. Šiemet Sinodas susirenka birželio 20 dieną, šeštadienį. Atvykusių Sinodo dvasinių bei pasaulietinių kuratorių, parapijų delegatų ir svečių registracija vyks Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje nuo 9:00 val. iki 9:45 valandos. Atvykę Sinodo dalyviai ir svečiai iki atidarymo pamaldų parapijos namuose galės pailsėti po kelionės ir pabendrauti prie kavos ar arbatos puodelio.

Sinodas pradedamas atidarymo pamaldomis 10 val. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje. Pamaldų metu Lietuvos evangelikų reformatų vyriausiasis dvasininkas - generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas paskelbs naujos 2015 metų kadencijos Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo suvažiavimą atidarytu. Po pamaldų, pirmojoje sesijoje, generalinis superintendentas pakvies Mandatų komisiją pranešti apie atvykusius Sinodo dalyvius, turinčius sprendžiamąją balso teisę ir bus išsirinka 2015 metų kadencijos Sinodo vadovybė: Sinodo direktorius - pasaulietis kuratorius, sekretorius – dvasininkas ir cenzorius taip pat dvasininkas. Vicedirektorius – nerenkamas, kanonine tvarka šias pareigas eina generalinis superintendentas. Pirmoje Sinodo dalyje, kai išrinkta Sinodo vadovybė užims savo vietas prezidiume, bus pristatyti atvykę svečiai, išklausyti sveikinimai žodžiu ir raštu.

Kitose sesijose numatomi bažnytinės vadovybės, Sinodo Revizijos komisijos ir parapijų bei kitų bažnytinių ar su Bažnyčia susijusių institucijų pranešimai. Popietinėse Sinodo sesijose bus svarstomi bažnytinės teisės aktai. Šiemet sprendimams bus pristatomas 2015 05 priešsinodinėje sesijoje apsvarstytas bažnytinės vyresnybės – Sinodo dvasinių ir pasaulietinių kuratorių 2012 m. priimtų nuostatų pataisos, svarstomi bažnytinio teismo (Sinedriono) veikimo nuostatai, tarptautinis bendradarbiavimo susitarimas su Asocijuota reformatų presbiterijoniška Bažnyčia Amerikoje ir kiti Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai svarbūs klausimai.

Lietuvos evangelikų reformatų aukščiausioji bažnytinė vadovybė – Sinodas savo institucinę veiklą vykdo nuo 1557 metų. Priima bažnytinės teisės aktus: kanonus ir memorialus. Jais apibrėžia esmines parapijų ar bažnytinių tarnautojų pareigas bei atsakomybę. Sinoduose yra sprendžiamos paskutinės instancijos drausminės bylos, priimami sprendimai dėl dvasininkų misijų ir visi kiti visai Bažnyčiai svarbūs ir jau žemesnėse bažnytinės savivaldos instancijose svarstyti klausimai. Evangelikai reformatai išpažįsta, kad Bažnyčios vyriausiasis Vadovas – Kunigų Kunigas yra pats Dievo Sūnus ir mūsų Viešpats – Jėzus Kristus. Jis, būdamas žemiškosios Bažnyčios galva, šiandien tebevaldo ją savo Žodžiu – Dangiškuoju mokslu. Sinodas – kaip žemiškoji Dievo Surinkimo savivaldos kolegiali institucija besąlygiškai paklūsta Kristui ir jo Žodžiui. Sinodą sudaro tiek ordinuoton dvasinėn tarnystėn pašaukti dvasininkai, tiek iš pasaulietinių profesijų pragyvenantys tikintieji – Sinodo kuratoriai ir parapijų delegatai – visi reikalingi Kristaus atpirkimo ir klystantys žmonės. Nepaisant to, tai – aukščiausia žemiškoji bažnytinė savivaldos institucija. Senovėje – Šventuoju Sinodu pelnytai įvardinama dėl pagarbos šio Surinkimo Vadovui – Jėzui Kristui. Verta tai atsiminti ir šiandien, mums, jau XXI-ojo amžiaus evangelikų kartai – visiems pašauktiesiems tokiame Surinkime: ne tik ketinantiems tarti žodį, bet ir turintiems teisė balsuoti, priimti sprendimus. Viešpats savo Žodyje įspėja, jog kam daug suteikė, iš to Jis daug, metui atėjus, ir pareikalaus (plg. Lk 12, 48). Sinodo pirmutinė užduotis – Dievo, Šventoje Trejybėje vieno, pašlovinimas. Sinodas – iškiliausia vieta Dievą šlovinti, liudijant Jo malonę už praėjusius metus. Pastiprinti svyruojančius, paguosti verkiančius ir užkirsti kelią negerovėms ir, jei, Dieve apsaugok, į Viešpaties Surinkimą įsibrautų vilkas avies kailyje – tokius šalinti, reikalauti krikščioniškos atsakomybės prasižengusiems, blogybių Dievo Surinkimuose nepakęsti. Gėdos sau ir Viešpaties Vardui nedaryti.

Šiuo metu Lietuvos evangelikų reformatų Sinode sprendžiamojo balso teisę turi 10 dvasinių ir pasaulietinių Sinodo kuratorių, bei 14-oje parapijų išrinkti 23 parapijų delegatai. Visi savo tikėjimą patvirtinę (konfirmuoti) evangelikai reformatai gali dalyvauti Sinodo posėdžiuose ir turi paklausimo bei pasisakymo, patarimo teisę. Ne visi dvasininkai, kuratoriai ar parapijų delegatai ar tai dėl ligos, ar tai dėl kitų rimtų priežasčių suvažiuoja į eilinius Sinodo suvažiavimus. Negalintys atvykti – atsiunčia Sinodui sveikinimus raštu, kurie yra pagarbus atsiprašymas dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalinčiojo atvykti. Neatvykimas į Sinodo suvažiavimą be pateisinamos priežasties vertinamas kaip vienas didžiausių nusižengimų krikščioniškai atsakomybei tiek dvasininkams, tiek kuratoriams bei parapijų delegatams. Per daugiau nei 460 metų Lietuvos ev. reformatų Sinodo veikimą ne kartą buvo, jog Sinodas iš vis nesusirinko. Kaip taisyklė, tai įvykdavo didžiųjų visuomenės suiručių – epidemijų, karų metais. Per pastaruosius šimtmečius tokių didžių bėdų buvo nemažai: XIX a. „napoleonmetis"; du sukilimai; XX a. du pasaulietiniai karai ir ilgi sovietmečio metai, kuomet Sinodo suvažiavimai komunistinės valdžios buvo draudžiami. Lietuvai jau beatgaunant laisvę, Sąjūdžiui prasidėjus, evangelikai reformatai jau 1988 metais, per Jonines, be jokių raginimų suvažiavo į Biržus.
Visi evangelikai reformatai, jų šeimos nariai ir visi geros valios žmonės yra kviečiami į Sinodo atidarymo pamaldas šių metų birželio 20 dieną, 10 valandą Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje. Po pamaldų, iki pietų vyksiantys Sinodo posėdžiai yra atviri ir juose svečių ar stebėtojų teisėmis gali dalyvauti visi evangelikų reformatų išpažinimą gerbiantys asmenys.

Lietuvos evangelikų reformatų Sinode yra patvirtinami visų trijų Lietuvos evangelikų reformatų vardu veikiančių juridinių asmenų vadovai. Juridiniam asmeniui Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios - Unitas Lithuaniae- Sinodui – aukščiausiajai evangelikų reformatų valdžios institucijai – atstovauja Sinodo išrinktas generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas ir Konsistorijos prezidentas kurt. Petras Romualdas Puodžiūnas. Aukštesniąją bažnytinės valdžios instituciją – Lietuvos evangelikų reformatų Konsistoriją reprezentuoja juridinis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo kolegija. Šio juridinio asmens Sinodo patvirtinti atstovai – Konsistorijos prezidentas kurt. Petras Romualdas Puodžiūnas ir viceprezidentas kun. Raimondas Stankevičius. Lietuvos evangelikų reformatų Senioratą - vykdomąją bažnytinės valdžios instituciją – santykiuose su Valstybe atstovauja juridinis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia, jos įgalioti asmenys – generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas ir vicesuperintendentas kun. Rimas Mikalauskas. Visų paminėtų bažnytinių vadovybių įgaliojimai baigiasi 2016 metais, todėl kitų metų Sinodo eiliniame suvažiavime numatomi bažnytinės vadovybės rinkimai, įgaliojimų suteikimas naujai trejų metų kadencijai.

Kun. Rimas Mikalauskas
Lietuvos evangelikų reformatų vicesuperintendentas