Birželio 24–25 dienomis Biržuose rinkosi jubiliejinis Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas. Sinodas – aukščiausioji demokratinė bažnyčios savivaldos institucija – kasmet renkasi spręsti svarbiausių visos Lietuvos reformatų klausimų, susijusių su dvasininkų tarnystėmis, parapijų ir Bažnyčios administruojamų institucijų veikla, tarptautiniais ryšiais ir kt. Šiemet Reformatų Sinodas buvo ypatingai šventiškas – jam 460 metų, o Reformacijai – 500.

Į Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje vykusį sinodą atvyko visų Lietuvos parapijų atstovai – iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Biržų ir kitų miestų. Šiemet minimos net dvi svarbios sukaktys. Praėjo 500 metų nuo tada, kai Martynas Liuteris 1517 m. paskelbė savo garsiąsias Europą sudrebinusias ir bažnyčią pakeitusias tezes, bei 460 metų nuo pirmojo Sinodo, kai 1557 m. Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis po Vilniuje vykusių susitikimų Bresto spaustuvėje išleido pirmojo Sinodo protokolą.

Šių sukakčių proga sveikinimo žodžius Sinodo dalyviams ir svečiams perdavė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, dalyvius  sveikino ir atvykę Seimo nariai Povilas Urbšys, Viktoras Rinkevičius, taip pat Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas. Sinode dalyvavo ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Škotijos, Vokietijos, Latvijos evangelikų bažnyčių atstovai. Sveikinimus atsiuntė reformatai iš Vengrijos, reformatai išeivijoje (Čikagoje), praėjusios kadencijos Seimo narys Aleksandras Zeltinis ir kiti. Įdomu, kad Škotijos atstovai paskutinį kartą Sinode buvo apsilankę tik 1936 m.

Šeštadienį pranešimą „Teisinių Bažnyčios procesų 2011–2017 m. apžvalga“ skaitė advokatas Tadas Kelpšas. Buvo papasakota apie bažnyčią ilgai kankinusius ir pagaliau išspręstus teisinius ginčus, kurie užbaigė kai kurių asmenų savivaliavimą ir piktnaudžiavimą. Taip pat klausėme iš Vokietijos atvykusio habil. dr. kun. Kęstučio Daugirdo paskaitos. Vokietijos universitete dėstantis kun. K. Daugirdas Biržų pilies arsenale pristatė Reformacijos Lietuvoje tėvą, be kurio turbūt ir garsieji kunigaikščiai Radvilos nebūtų tokie, kokie buvo, – diplomatą, publicistą, kultūros veikėją, ryškiausią Lietuvos reformatų teologinės ir pilietinės minties lyderį, anuomet labai garsų Andrių Volaną. Ši iškili asmenybė ne tik tarnavo Mikalojaus Radvilos Rudojo dvare, bet ir dirbo Lenkijos Karaliaus ir LDK kunigaikščio sekretoriumi ir šias pareigas ėjo valdant skirtingiems valdovams. A. Volanas polemizavo teologinėmis temomis su jėzuitu Skarga bei antitrinitoriais. Jo darbai lotynų kalba buvo spausdinami ir skaitomi to meto Europos šviesuomenės.

Vėliau žmonės sunkiai tilpo į Biržų pilies salę, kur šventinį Reformacijos jubiliejaus koncertą atliko Erskine krikščioniško (reformatų) koledžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų profesionalus choras, pasirodęs kartu su Lietuvos reformatų jaunimu.

Renginį vainikavo iškilmingos pamaldos evangelikų reformatų bažnyčioje, kuriose generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas, lygindamas 500 metų reformatų kultūrinį, socialinį ir religinį paveldą su aukštu bokštu, tikintiesiems priminė, kaip svarbu esant tame bokšte išlaikyti tikėjimo paprastumą, nuoširdų asmeninį santykį su Dievu ir Bažnyčia.

Buvo primintos penkios pagrindinės reformatų tikėjimo tezės – išgelbėjimas tik per tikėjimą ir tik iš Dievo malonės, tik dėl Jėzaus Kristaus aukos ant kryžiaus; tiesos šaltinis – vien tik Šventasis Raštas; o vienas pagrindinių reformatų credo – vienam Dievui garbė.

InfoRef.lt

Foto: Rasos Krisiukėnaitės

LRT mediateka: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013671606/sv_misios#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=4910000