Kun.Tomas Šernas

Kalbant ir rašant apie Sinodą reikia žinoti Sinodo principus, istoriją ir tikslus. Pavyzdžiui, Romos katalikų konfesijai būdingas monarchinis - hierarchinis tarptautinis bažnytinės savivaldos principas. O evangelinėse konfesijose bažnytinės savivaldos organizavimo principai būna 3 grupių. Mūsų,t.y . evangelikų reformatų, bažnyčiai yra būdinga presbiterinė - sinodinė savivalda. Reikia paminėti anglikonų – episkopalinę ir baptistų - kongregacinę bažnytinę savivaldą. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia yra savivaldi ir nepriklausoma dvasinė institucija, kuri savo veiklą reguliuoja pati, sušaukdama Sinodo suvažiavimus.

Pirmasis Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo suvažiavimas įvyko 1557 metais, nuo šios datos yra skaičiuojama nepertraukiama Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos bažnytinės (kanoninės) teisės raida ir dvasinis – kultūrinis paveldas. Evangelikų reformatų Sinodas nuo XVI a. vidurio buvo ir dabar yra aukščiausias visų Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenių (parapijų) ir religinės bendrijos (Bažnyčios) valdymo organas, visada atspindėjęs kolegialų vidaus tvarkymosi principą. Generalinio Sinodo tikslus, į kurį rinkdavosi Lietuvos Vienatos ir Lenkijos bažnyčių sinodalai, apibrėžė 1637 metais Gdansko Agenda. Ji parašyta senaja lenkų kalba, į lietuvių kalbą neišversta, šis Sinodo tikslų vertimas netaisytas. Sinodo tikslai (iš Gdansko Agendos 1637):

a) Broliško sutarimo ir bendrystės atnaujinimas.

b) Visapusiška paguoda, mokymas, perspėjimas ir sutvirtinimas Viešpatyje.

c) Savivaldos geras pataisymas, atnaujinimas ir šventos drausmės – krikščioniškos atsakomybės pareikalavimas, jei kas iš Kelio kryptų.

d) Dėl pašalinimo iš bendrystės tų, kurie nuo blogybių neatsitraukia bei atgailaujančiųjų brolių priėmimas bendrystėn.

e) Ordinacijos

f) Dėl bendrų reikalų Viešpaties surinkimuose (parapijose).

I. Broliško sutarimo ir bendrystės atnaujinimas.

Pirmasis tikslas yra pats svarbiausias. Be jo nereikėtų ir kitų tikslų. Ten, kur nėra tikėjimo bendrystės ir broliško sutarimo meilėje, ten negali būti ir krikščioniško gyvenimo, jokios vaisingos krikščioniškos veiklos, jokio augimo. Broliška krikščioniška bendrystė yra būtinas Bažnyčios požymis. Tai sako Šv.Raštas: 

„Juk kaip viename kūne turime daug narių, bet ne visi nariai atlieka tą patį uždavinį,  taip ir mūsų daugybė yra vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai. 

Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų. Jei kas turi pranašavimą, tepranašauja pagal tikėjimo saiką; jei kas turi tarnavimą – tetarnauja; kas mokymą – temoko; kas skatinimą – teskatina; kas duoda – tedaro tai iš atviros širdies; kas vadovauja – tevadovauja uoliai; kas daro gailestingumo darbus – tedaro tai su džiaugsmu. 
Meilė tebūna neveidmainiška. Venkite pikto, laikykitės gero. Švelniai mylėkite vienas kitą broliška meile; pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save.“  (Rom 12, 4-10)

Pirmasis ir svarbiausias Sinodo tikslas – bendrystės ir broliškos-seseriškos meilės atnaujinimas.

II. Visapusiška paguoda, mokymas, perspėjimas ir sutvirtinimas Viešpatyje.

Antrasis Sinodo tikslas – sielovada. Visapusiška paguoda, sutvirtinimas Viešpatyje yra didūs reikalavimai visiems sinodalams. Suprantame, jog be atgimimo Dvasioje, tarpusavio meilės ir Šv.Dvasios pagalbos šie reikalavimai neįvykdomi. Apaštalas Petras apie šiuos didžius tikslus rašo:

„Nuskaidrinę savo sielas Dvasia klusnumu tiesai dėl neveidmainiškos brolių meilės, karštai iš tyros širdies mylėkite vieni kitus.“ I Petro 1:22 

Sinodas yra Lietuvos evangelikų reformatų aukščiausioji bažnytinės savivaldos institucija, kuri turi paguodos, mokymo, perspėjimo ir sutvirtinimo Viešpatyje uždavinį.

III. Savivaldos geras pataisymas, atnaujinimas ir šventos drausmės – krikščioniškos atsakomybės pareikalavimas, jei kas iš Kelio kryptų.

Kaip norisi iš broliškos bendrystės kylančios vienybės, kaip skaudu savųjų svetimumas ir priešiškumas. Pataisymas ir drausmės, atsakomybės reikalavimas Sinode mums yra skausmingai žinoma tema. Sinodalai privalo siekti atitaisyti netvarką, neleisti jai plisti. Apie tokius dalykus rašo apatalas Paulius:   “Nejaugi pas jus nėra nė vieno išmintingo, kuris sugebėtų išspręsti tarp brolių iškilusią bylą?”  (1 Kor 6,5) 

 Deja, kaip žinome, kartais sinodalų pastangų nepakanka ir tenka ilgai teistis valstybės teismuose su tais, kurie nenori nei brolių bendrystės, nei paguodos, nei malonės, nei pataisymo.., nes ten : “Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten netvarka bei įvairūs pikti darbai”. (Jok 3,16) 

Apaštalas Jokūbas mini netvarkos ir piktų darbų šaknis. Be abejo, todėl yra būtent toks Sinodo tikslų eiliškumas pagal svarbą. Visų pirma bendrystės atnaujinimas, antra - paguoda ir sustiprinimas turi šalinti pavydą bei savanaudiškumą. Po to, trečioje vietoje, seka taisymai ir atsakomybės reikalavimai.

Minėdami Kelią iš didžiosios raidės, Gdansko agendos sudarytojai turėjo galvoje abi prasmes:   

„Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių. (Mt 7,13)  be abejo, ir šią:

Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. (Jn 14,6) 

IV. Dėl pašalinimo iš bendrystės tų, kurie nuo blogybių neatsitraukia bei atgailaujančiųjų brolių priėmimas bendrystėn.

Meilė yra kantri ir atsakinga. Todėl sinodalai turi nemalonią, bet labai reikalingą pareigą Bažnyčiai - pašalinti iš bendrystės tuos, kurie nesitraukia nuo blogybių. Kartu sinodalai turi atsakingą malonę priimti atgailaujančius ir pasitaisiusius.

„Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums“. Ef. 4,32

V. Ordinacijos.

Bažnyčia rimtai nukenčia, jeigu sprendimai dėl dvasinių tarnautojų ordinacijų priimami ne pagal tvarką, ne kolegialiai, kai ordinacijos vyksta ne viešai. Dažniausiai tai įvyksta dėl ambicijų, noro kontroliuoti ir meilės nebuvimo. Mes turėjome tokią liūdną situaciją.Todėl Sinodo dalyviai turi su meile ir atsakingai, kolegialiai spręsti Bažnyčiai svarbius dvasininkų ordinacijų klausimus.

VI. Dėl bendrų reikalų Viešpaties surinkimuose (parapijose)

Šis klausimas nereikalauja papildomų paaiškinimų.             

Baigiant Sinodo tikslų aprašymą kyla minčių, kad galime iš savosios praktinės sinodalų patirties daug pasakyti apie tikslus, esančius sąrašo pabaigoje, t.y. apie parapijų bendruosius reikalus, pataisymus, įspėjimus, drausmę, ordinacijas. Tačiau išties nedaug galime pasakyti apie pirmuosius tikslus - bendrystę ir sutarimą, paguodą ir sutvirtinimą Sinode. Negalima sakyti, kad svarbiausių Sinodo tikslų nesiekiame, juk susirenkame būtent dėl jų. Tačiau daugiausia laiko užima Sinodo tikslų sąrašo pabaiga ir būtini procedūriniai klausimai. Čia norisi pasitikslinti - jeigu būtume idealūs, tikėjime atgimę, išmintingi ir meilėje stiprūs žmonės, turbūt, Sinodą visuomet pradėtume nuo didingų pirmųjų tikslų.

Bet mes tokie nesame, mūsų stiprybė labai silpna, mūsų išmintis kvaila. Todėl pradedame nuo praktinės tikslų sąrašo apačios, ir, (kartais) patiriame malonę suprasdami, kad tarp klausimų ir procedūrų kažkaip atsirado ir bendrystės, ir paguodos, pamokymo ir sustiprinimo. Šiek tiek.

Tikiu, kad bus ir daugiau.