Ar žinote, kas nuostabaus įvyko Sekminių dieną Jėzaus mokiniams Jeruzalėje? Ypatingas, nepakartojamas, dvasią ir širdį džiuginantis įvykis tiems, kurie matė Jėzų mirusį ir prisikėlusį, matė ateinantį per užrakintas duris aplankyti savųjų, regėjo jį pakylant į dangų. Rodos, paliekant savo mokinius vienus žemėje.

„Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją – kuris liktų su jumis per amžius,- Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti. (…) Nepaliksiu jūsų našlaičiais“ (Jn 14,16-18)  - sako savo mokiniams Jėzus.

Septintą sekmadienį po Velykų Bažnyčia mini Sekminių įvykį, kuomet Dievas į žemę pasiuntė globėją – šventąją Dvasią. Ir tai yra vienas iš Dievo meilės ženklų žmogui: būti užtikrintam, kad šiam pasaulyje niekada neliksi vienas!
Ši Dvasia mus veda, moko, įsako, Ji mums kalba ir liudija.

Tokį paliudijimą iš Šventos Dvasios gavome ir mes, Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų parapijos tikintieji. Esame maža nedidelio miestelio parapija su dideliu Bažnyčios pastatu, kurį turime prižiūrėti. Kiekvieną sykį užėjus lietui, audrai ar škvalui su dideliu rūpesčiu taisydavom kaskart atplėštą stogo dangą, lopydavom skyles bokšte ir su nerimu galvojom apie artėjantį remontą.

Prieš metus pradėjome rinkti lėšas sekmadienio ir kapų pamaldose, tačiau pavasarį meistrams apžiūrėjus bokštą ir įvertinus darbų apimtis supratome, kad vieni nepajėgsime to padaryti. Visa parapija svarstėme, meldėmės, sprendėme ir nutarėme kreiptis pagalbos į jus, mielieji! Su kiekviena diena, su kiekviena auka visi drauge artėjom tikslo link. Atrodo, tokio žemiško, bet kartu ir reikšmingo mums ir Dievui. Per tris savaites parapijos sąskaitą pasiekė aukos iš visos Lietuvos ir iš užsienio. Aukojote jūs, broliai ir sesės Kristuje, aukojo politikai ir ūkininkai, aukojo vaikelius auginančios mamos ir verslo žmonės, aukojo neįgalieji ir sveikieji. Tikime, kad be šventos Dvasios pagalbos ir raginimo kiekvieno iš jūsų širdyse nebūtume sugebėję to padaryti. 6564 eurai! Ir visi ligi vieno jau sumokėti!
Šiandieną Bažnyčios bokštas – suremontuotas, vėl siekia debesis , o kryžius ant jo vėl kviečia mus pakelti širdis ir akis į aukštumas.
Tokia tad ypatinga ta mūsų globėja – Šventoji Dvasia, kuri nepalieka savo vaikų baimėje, abejonėse ir reikmėje, bet savo jėga per Kristų stato mumyse sau namus.

Ačiū Dievui ir jums visiems, kurie maldomis, aukomis, darbu, patarimu ar palaikymu prisidėjote, kad bažnyčios pastatas dar ilgai tarnautų Dievui ir žmonėms!
„Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais! (2 Kor 13,13)

Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų parapijos valdyba ir kun. Sigita Veinzierl