Irutė Skiauterytė

Panevėžio evangelikai reformatai nekantriai laukė planuotos kelionės į Nemunėlio Radviliškį, kad drauge su kitų parapijų atstovais galėtų paminėti 505-tąsias Reformacijos metines.

Spalio 31-oji išaušo rami, saulėta ir nešalta.Vykome keliais ekipažais ir Nemunėlio Radviliškyje susirinko 10 panevėžiečių, tarp jų - ir jokiu būdu nenorinčios praleisti Reformacijos metinėms skirtų pamaldų, mūsų vyriausios parapijietės, peržengusios 90 metų slenkstį – Valerija Baltušienė ir Marytė Naktinienė. Ten jau būriavosi vilniečiai, kėdainiečiai, biržiečiai. Suėjome į jaukią, saulėtą bažnyčią.

Pamaldas laikė kunigė Sigita Veinzierl, jai asistavo Biržų kunigas Rimas Mikalauskas ir Kauno parapijoje tarnaujantis kunigas misionierius Frank van Dalen. Neilgo pamokslo apie Reformaciją Viešpaties Jėzaus Kristaus šviesoje metu buvo perskaitytas Generalinio superintendento kunigo Raimondo Stankevičiaus, negalėjusio dalyvauti pamaldose, laiškas. Kalbėdamas apie Reformaciją kaip reiškinį, pakeitusį pasaulį, Bažnyčią,visuomenę, jis sakė:”Kodėl taip įvyko? Tikriausiai todėl, kad Reformacijos pradininkai buvo tie, kurie viską darė iš meilės Tiesai. O absoliuti Tiesa vienintelė - Dievo Tiesa. Ką patvirtina Jo Žodis - “Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas” (Jn 14,6). Jis yra Kelias į Tiesą ir Jis yra šio teisaus kelio tikslas - Gyvenimas. Amžinasis gyvenimas Jo Karalystėje”.

Tolesnėje pamaldų dalyje nemažas būrelis tikinčiųjų ėjo prie Dievo stalo Viešpaties vakarienės.

Po pamaldų, kadangi visi buvo kun.Sigitos nuoširdžiai pakviesti, rinkomės agapei į netoliese esančias Nemunėlio Radviliškio parapijos patalpas. Ten buvome labai vaišingai priimti vietos parapijiečių ir maloniai bendravome vaišindamiesi kava, saldumynais, sumuštiniais ir net šeimininkų paruoštu karštu patiekalu.

Pabendravus prie agapės stalo, buvo numatyta aplankyti Senelių namus. Vedami kun.Sigitos ten ir nuvykome. Kai kurie iš mūsų turėjo seneliams lauktuvių, o kun.Sigita įteikė namams piniginę dovaną nuo bažnyčios, kad būtų galima gražiau pasiruošti Kalėdoms.

Visi - ir lankytojai, ir globotiniai ar seneliai labai noriai ir nuoširdžiai bendravo. Sužinojome, kad senelių namų gyventojai ir skaito, ir užsiima daržo darbais,vasarą ar gražiu oru vaikštinėja po erdvų ir gražų kiemą, kas gali - nueina į parduotuvę, ar kartą į savaitę vykstantį turgų. Kai kurie namų gyventojai eina uogauti ar grybauti, net gamina smulkius ir gražius karpinius iš popieriaus, kuriais paprastai puošia Kalėdinę eglutę. Pasak darbuotojų, laikui einant susikaupė nedidelė bibliotekėlė, atsirado dėlionių, kurios irgi labai populiarios. Teko apgailestauti, kad neparinkome ir neatvežėme šių namų gyventojams knygų. Pagalvojome - galbūt, kitą kartą. Pagal savo jėgas globotiniai taip pat tvarkosi savo kambariuose, kurie visi labai tvarkingi ir švarūs.

Atsisveikinome su dainomis, kurias užvedė parapijietės: Danutė Chachlauskienė ir Birutė Liudeikienė. Prisijungus daugiau balsų, skambėjo visas kiemas. Kai kurie globotiniai išėję ant priebučio, klausėsi šios atsisveikinimo dovanos. Užbaigėme skambia reformatų giesme “Dieve Tėve mielas“, kuri, pasak kun.Sigitos, labai tiko Reformacijos dienos paminėjimui.

Panevėžiečiai dėkingi už šiltą priėmimą, pakilios nuotaikos lydimi grįžo namo, turiningai praleidę dieną.

 Nuotraukose sustabdytos šventės akimirkos: