Sekminės Panevėžio parapijoje
Palmyra Griciūnienė
Sulaukėme Sekminių – Bažnyčios gimtadienio ir Šventosios Dvasios atsiuntimo šventės. Gamta džiugino mus šilta besibaigiančio pavasario sekmadienio diena, bet tik dalis parapijiečių atskubėjo į šventines pamaldas.
Pirmiausia choristai parepetavo Sekminių giesmes, sulaukėme LERB gen. superintendento, parapijos administratoriaus kun. Raimondo Stankevičiaus. Džiaugiamės, kad į pamaldas kartu atvyko ir žmona Džiuljeta.
Pamaldas pradėjome giesme Balti žiedai. Klausėmės Dievo Žodžio, kunigo pamokslo, kuriame labai nuoširdžiai buvo kalbama apie tai, kada atsirado reformatai? Ar tada, kai Martynas Liuteris paskelbė tezes, o gal Ulricho Cvinglio apmąstymų apie Bažnyčios reformą laike... Deja, tai buvo gerokai anksčiau – siekiant reformatoriškai mąstančius žmones sugrąžinti prie krikščionybės ištakų. Šiandieną turime melsti Dievą, kad per Šventąją Dvasią sustiprintų mūsų tikėjimą, – taip pamoksle kalbėjo kunigas.
Beveik visi pamaldose dalyvavę parapijiečiai šventėme Viešpaties Vakarienę. Gaila, kad Sekminių pamaldose dalyvavo jų daug mažiau, nei per Velykų šventę. Galbūt, kai kuriems rūpėjo daugiau kasdieniai dalykai – šiek tiek vėluojančio pavasario darbai.... Bet juk per Sekmines mes švenčiame išskirtinę šventę, ir šią šventę mums paruošė pats Viešpats per patį sodų žydėjimą... Dangiškasis Tėvas mums atsiuntė Mokytoją, Globėją ir Guodėją, Tėvas atsiuntė Šventąją Dvasią, kuri mums suteikia jėgų, mus moko ir guodžia.
Pamaldų pabaigoje visi pagiedojome jau tradicine tapusią giesmę Valdove Didis, kuri kviečia dar kartą permąstyti Didžiojo Valdovo galybę.
Po pamaldų pasilikome agapei, kurios metu iš širdies pasidalijome prisiminimais, pasidžiaugėme nuoširdžia bendryste. Atsisveikindami palinkėjome vieni kitiems Dievo vedimo.
Iki susitikimo Kapinių šventėje birželio 11 – dieną.
Foto Irenos Skiauterytės