Donatas Skiauteris

Birželio vienuoliktąją Panevėžio parapijoje buvo vienas iš keleto kasmet įvykstančių „ilgų“ sekmadienių. Tai ir kapinių šventė, ir pamaldos bažnyčioje. Ilgas sekmadienis laiko atžvilgiu, bet visai neprailgstantis mums, nes malonu pabendrauti su gerais pažįstamais, paklausyti mūsų kunigo, pagiedoti giesmes ir pamąstyti.

Oras pasitaikė visiškai giedras, bet ne per karštas, tai susirinkę įprastoje vietoje Kristaus Karaliaus kapinėse miesto pakrašty ramiai ruošėmės mirusiųjų paminėjimo pamaldoms. Vistik birželio saulutė kaitri, todėl persikėlėm į didžiulės liepos pavėsį, ir mūsų kunigas Raimondas Stankevičius pasveikino visus susirinkus į gyvąją Dievo bažnyčią po atviru dangum. Ir tikrai, liepos lapija gaubė mus kaip bažnyčios skliautai. Netoliese viena moteriškė tvarkė kapą, dar kelios sėdėjo ant suoliuko ir susidomėję stebėjo mus. Viena iš mūsų paaiškino, kas esam ir kodėl čia susirinkom. Ir mus palaikė, sakė, kad tai labai gražus būdas paminėti mirusius. Žinoma, žmonėms patinka ir mūsų giesmės, kuriose tiek daug išminties ir nuoširdumo. Mūsų giesmynas juk tai klasika, kuri niekada nepasensta. Taigi paminėjom tuos, kurių, giesmės žodžiais „daugybė priguldyta čia mūsų mylimų“, ir tada vykom į mūsų bažnytėlę. Gaila tik, kad daugelis iš parapijos žmonių jau labai solidaus amžiaus ir negali prisijungti kaip anksčiau, nors tikrai žinom, kad mintimis buvo su mumis.

Bažnytėlėje veiklos irgi daug kaip visada – atnaujinti stendą su nuotraukomis, tvarkyti parapijos dokumentaciją, papuošti gėlėmis, paruošti valgių agapei. Tvarkydamiesi sulaukėm naujų pas mus nebuvusių žmonių. Užėjo jauna moteris, pasimeldė, pasidomėjo mūsų konfesija ir išėjo, o po to atėjo vidutinio amžiaus pora, kurie pasišnekėjo su kunigu ir pasiliko pamaldoms. Tikiuosi, kad jiems pas mus patiko, tuo labiau kad giedojom daug giesmių.

Po pamaldų ilgokai pasėdėjom su mūsų kunigu Raimondu Stankevičium agapėje. Kartu mums jauku, pasikalbam, pasivaišinam. Kunigas net pasakė, kad gerai, kad niekas niekur neskuba, nes sekmadienis tam ir skirtas.

Tai štai toks būna mūsų ilgasis sekmadienis. Nieko, žinoma, čia ypatingo, tikriausiai ir kitose parapijose viskas panašiai, bet kartais norisi papasakoti ir apie kasdienybę, jeigu ji prasminga.   

Foto Irenos Skiauterytės