Irena Skiautertė

Koks kasmetinis Lietuvos evangelikų reformatų renginys yra vienas iš labiausiai laukiamų? Ko gero, tai tradicinė išvyka į Dubingius pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Šiais metais tai buvo rugsėjo 2-o ji. Iki išvykimo datos likus dar nemažai laiko, domėjomės orų prognozėmis, rūpinomės transporto klausimais.

Atėjus šeštadieniui, viskas buvo suorganizuota, tik rytas Panevėžyje buvo apsiniaukęs. Bet nerimavome be reikalo: artėjant prie Dubingių jau šildė maloni rudens pradžios saulutė.

Pamaldos žymiems Lietuvos didikams Radviloms, Reformacijos Lietuvoje pradininkams ir globėjams buvo numatytos 12 val. prie paminklinės plokštės, kuri žymi Radvilų palaidojimo vietą senosios reformatų bažnytėlės rūsiuose, o mūsų laikais – ir jų palaikų perlaidojimo vietą ten, kur ji stovėjo.
Kaip nustatyta remiantis įvairiais duomenimis, bažnyčios rūsiuose buvo palaidoti: mažametis Mikalojus Radvila, Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sapkovna, Mikalojus Radvila Juodasis, jo žmona Elžbieta Šidlovecka-Radvilienė, Mikalojus Radvila Rudasis, jo sūnus Mikalojus Radvila ir Mikalojaus Radvilos žmona Elena Hlebovičaitė, vaikaitis Jonušas Radvila. 2009 m. rugsėjo 5 d. šios didikų giminės atstovų palaikai buvo perlaidoti jų radimo vietoje, buvusios bažnyčios rūsyje.

Nors dauguma mūsų parapijiečių buvo ne kartą pabuvoję prie apdengtų Radvilų rūmų griuvėsių, dar kartą juos apžiūrėjome, pasiklausėme muziejaus darbuotojos gidės Gemos Kuorienės pasakojimo, kuri maloniai atsakinėjo į visus mūsų klausimus.

Prieš pamaldų pradžią, pasigrožėję nuostabiais Asvejos ežero vaizdais, atsiveriančiais nuo Pilies kalno, patraukėme į buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vietą. Čia jau gausiai rinkosi vilniečiai, kauniečiai, biržiečiai, Kėdainių, Papilio ir Švobiškio parapijų atstovai. Dalyvavo apie 60 žmonių. Atvyko dvasininkai: ev.ref. gen. superintendentas kun. R. Stankevičius, vicesuperintendentas Biržų ev. ref. parapijos klebonas R. Mikalauskas, katechetas H. Lahayne, misionierius F. van Dalen‘as, katechetas D. Jaudegis ir katechetas, aptarnaujantis LERB priklausančią ev. reformatų parapiją Varšuvoje (lenkų kalba), dr. Dariusz Bryćko.

Pamaldų metu katecheto D. Bryćko žodžius vertė kun. R. Mikalauskas. Pasitelkęs Biblijos pasakojimą apie Steponą ir jo užmėtymą akmenimis, katechetas tikintiesiems kėlė pavyzdžiu jo tyros širdies tikėjimą Dievu, kai jis meldėsi: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią” ir prašė: „Viešpatie, neapkaltink jų šia nuodėme”. Mylėti Viešpatį – reiškia visiškai Juo pasikliauti ir per Jį mylėti visus kitus, net savo priešus. Viename savo laiškų Radvila Rudasis taip pat minėjo Steponą, jo pavyzdį.

Nors giesmių melodijas blaškė vėjas, evangelikai reformatai nuoširdžiai dėkojo Viešpačiui už Lietuvos didikus Radvilas, kurie daug gerų darbų padarė tiek Lietuvai, tiek Reformacijos sklaidai Lietuvoje.
Po pamaldų susirinkome „ istorinei” agapei, šalia Radvilų rūmų griuvėsių. Nors maloniai bendraujant, besivaišinant sumuštiniais, kava, arbata laikas bėgo greitai, tuo mūsų šeštadienio planai nesibaigė. Buvo numatyta apžiūrėti naująją Šv. Jurgio katalikų bažnyčią Dubingiuose. Mus sutiko ir papasakojo apie senosios katalikų bažnyčios likimą, naujos bažnyčios statybą, puošybą Šv. Jurgio bažnyčios klebonas Dainius Jančiauskas ir bažnyčios mecenatė Aurelija Rusteikienė. Jie taip pat atsakė į sugužėjusių į bažnyčią reformatų klausimus, kurie buvo įvairūs: apie Dubingių parapijos dydį, bažnyčios šildymą,  puošybą, celibatą. Sužinojome, kad, deja, Dubingiuose nebeliko nė vieno protestanto. Vėliau kun. R. Mikalauskas tarė padėkos žodį, sakydamas, kad skirtingų bendruomenių draugystė verčia abi puses pasitempti, tai labai pastebima Biržuose, o reformatai sugiedojo vieną iš savo giesmių.

Ir tuo turiningas šeštadienis dar nesibaigė. Turėjome progą paklausyti klasikinės muzikos kūrinių, atliekamų jauno smuikininko Liudviko Lahayne. Bacho, Bethoveno ir kitų kompozitorių kūriniai puikiai skambėjo po aukštomis bažnyčios arkomis.

Dar sustojome ant bažnyčios laiptų kartu su klebonu Dainiumi Jančiausku įamžinti šį pabendravimą.

Dubingiuose yra ką pažiūrėti, todėl mūsų žmonės grupelėmis dar pasklido – kas į Asvejos regioninio parko lankytojų centrą, kas į antikvariato parduotuvę ar pasivaikščiojo po nuostabios gamtos apsuptus Dubingius.

Panevėžiečiai nuoširdžiai dėkoja organizatoriams už puikiai organizuotą dvasiškai turiningą šeštadienį.

Nuotraukos autorės: