Antras sekmadienis po Trejybės Panevėžyje
Kristus sako: Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu! /Mato 11,28/
2015m. birželio 14d. 11 val. skubėjome į Kapų šventę Kristaus Karaliaus kapinėse Ramygalos g. Vieni dar aplankė artimųjų kapus, o kitas būrelis susirinkusiųjų ieškojome vietos, kad netrukdytume kitiems ir patys rastume prieglobstį nuo kepinančios saulės ir vėjo. Vyrai atvežė kėdžių, atvyko parapijos administratorius kunigas Raimondas Stankevičius ir pradėjo pamaldas. Ramybė ir rimtis dažnai buvo pertraukiama paukštelių čiulbesiu ir lėktuvų skrydžiais virš kapinių teritorijos. Kunigas net pabrėžė, kad giedoti padeda medžiuose įsikūrę paukšteliai, o kai skaitomas Dievo žodis, jie nutyla. Skraidantys lėktuvai šią Gedulo ir Vilties dieną priminė visiems tuos siaubingus įvykius Lietuvoje prieš 75 metus. Daugelis susirinkusiųjų paminėjo palaidotus savo artimuosius čia, šiose kapinėse, o taip pat ir įvairiose amžino poilsio vietose.
Po Kapų šventės vykome į bažnyčią. Choristai repetavo santuokos giesmes, nes po geros savaitės mūsų bažnytėlėje vyks parapijietės Linos Kartanaitės sutuoktuvės.
Prieš pat 14 val. į bažnyčią atvyko gana daug žmonių, kurie savo atsilankymu pagerbė mūsų parapijiečių dukrelės Agnės Užkuraitytės atminimą, kurios urna buvo atnešta į presbiteriją. Pamaldas pradėjęs kunigas Raimondas Stankevičius kalbėjo apie švenčių įvairovę ir priminė, kad šiandieną ir liūdna šventė, o kartu ir linksma, nes, nors ir pavėluotai minime Tėvo dieną.
Homilijoje kunigas kalbėjo apie amžinąjį gyvenimą. koks skirtingas jis gali būti – Viešpaties pilnatvėje arba kančiose ir tuštybėje be Viešpaties. Ir tik Jo malonės dėka žemiškos kančios gali būti pakeistos dangiškomis malonėmis.
Pamaldose meldėmės prisimindami mažąją Agnytę. Dievas jai skyrė labai trumpą gyvenimą. Neteks patirti baimės, skausmo, apmaudo, kurio gyvenime dažnai pasitaiko, o anksti mirusi patirs greitą džiaugsmą, gyvens laimėje Dievo glėbyje. Labai graudu buvo, kada parapijiečiai giedojome paskutinę šių pamaldų giesmę "Vaikeli, eik!"
Po šios giesmės kunigas kartu su tėvelių nešama Agnytės urna ir artimųjų palyda išvyko į Šilaičių kapines.
Likusieji bažnyčioje dar ilgai nesiskirstėme į namus, kalbėjome apie trapų gyvenimą šioje žemėje.
Sigita Audickienė