Šiltą ir gražią gegužės 20-osios, sekmadienio, popietę Panevėžio evangelikų  reformatų  parapija susirinko šventinėms  pamaldoms. Negausiai  susirinko, bet, galbūt,  atėjo  tie parapijiečiai, kurie troško išgirsti  kunigo – superintendento  Tomo Šerno – pamokslą apie Šventosios Dvasios  dovanas.

Taip, iš tiesų, tą dieną Jeruzalėje įvyko žmonių tikėjimo stebuklas. Tikėjimo stebuklas įvyko ne visiems esantiems Jeruzalės šventykloje, bet tik išrinktųjų būreliui, Jėzaus Kristaus mokiniams, kurie nedrąsiai mindžiukavo šventovėje kartu su kitais žydais.

Šis  stebuklas, kai beraščiai  Kristaus  mokiniai, staiga drąsiai pradėjo skelbti Kristaus prisikėlimo tiesą įvairiomis to regiono kalbomis, ir šiandieną liudija mums apie begalinę Dievo meilę savo išrinktiesiems žmonėms, kurie besąlygiškai įtikėjo Kristaus prisikėlimu ir Jo pažadu, kad Sekminių dieną bus visi apdovanoti Šventosios Dvasios dovanomis.

Ir šiandien, jau  per du tūkstantmečius nutolę  nuo šio stebuklo dienos, mes einame, mes  susirenkame savo bendraminčių bažnyčiose, kad išgirstume tikėjimo  Žodį iš tų  Dievo Tėvo  ir  Šventosios Dvasios išrinktųjų, kurie savo tarnavimu neša evangelikų reformatų bendruomenėse šio tikėjimo ir įtikėjimo atsivėrimą besiklausančių  protuose ir sielose.

Nuostabiai ir įtikinančiai  skambėjo superintendento  kunigo Tomo Šerno pamokslo  žodžiai apie tas dvasines dovanas, kurias gauname, kurias patiriame kartu su savo tikėjimo broliais ir seserimis, per Šventosios Dvasios malonę, kuri dar giliau ir plačiau atveria ištroškusius protus tikėjimui ir artimo meilei.

Po šventinių pamaldų dar susirinkome Agapei.  Čia, visų džiaugsmui, stalas jau buvo nukrautas vaišėmis, kurias  pagamino, atnešė ir su meile pateikė: Palmyra Taučikienė, Palmyra Griciūnienė, Sigita  Audickienė ir kt. Valgėme ir skanavome įvairius sumuštinius, gėrėme arbatą ar kavą su skanaus torto gabalėliu. Gražiai  ir šiltai bendravome, kalbėjomės  su kun. Tomu Šernu, kurt. Petru Puodžiūnu, o Palmyra  Griciūnienė visus įamžino šio sekmadienio  Sekminių  šventės fotografijose.

Emilis Valkiūnas