Katech. Holger Lahayne

XVI amžiaus antroje pusėje, XVII a. pradžioje nemažai Vokietijos teritorijų perėjo iš liuteronų į reformatų konfesiją. Tai prasidėjo Kurpfalce. Siekdamas sukurti vienybę tarp Liuterio, Melanchtono ir Kalvino pasekėjų, kunigaikštis užsakė Heidelbergo katekizmą, kuris pasirodė 1563 metais. Valdant Simonui VI, 1605 m. ir Lipės grafystė tapo reformatų kraštu. Tik Lemgo miestas priešinosi ir liko liuteroniškas. Nuo 1618 m. šioje grafystėjė (nuo 1789 kunigaikštystėje) Heidelbergo katekizmas tapo mokymo ir katechezės pagrindu.

Šis Katekizmas kaip tarptautinis išpažinimo dokumentas, yra viena iš grandžių, jungiančių Lietuvos reformatų bažnyčią su Lipės krašto bažnyčia. Turėdama pusantro šimto tūkstančių narių, ji yra viena iš mažiausių Vokietijos evangelinių bažnyčių sąjungoje (EKD). Nuo 1990-ųjų pradžios Lipės bažnyčia palaiko ryšius su Lietuvos evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčiomis, kadangi ir pati, po Lemgo gyventojų pasipriešinimo, taip pat vienija šias konfesines grupes. Lipės krašto bažnyčia,  kurios centras įsikūręs Detmolde, yra skėtinė organizacija, jungianti virš 50 reformatų parapijų trijuose distriktuose ir 10 liuteronų parapijų. Pastarieji sudaro savą distriktą, kuriam vadovauja superintendentas (šiuo metu dr. Andreas Lange). Aukščiausiuoju visos bažnyčios vadovu yra krašto superintendentas, visada renkamas tik iš reformatų tarpo (nuo 2014 m. pareigas eina D. Arendsas).

1992 m. buvo pasirašyta partnerystės sutartis tarp Lipės ir Lietuvos reformatų bei liuteronų, o atnaujinta buvo 2017-aisiais (po 25 metų) Šilutėje. Taigi jau beveik trisdešimt metų Lipės bažnyčia įvairiais būdais bendradarbiauja su Lietuvos evangelikų parapijoms. Dabartinius ryšius tarp bažnyčių globoja ir paramos Lietuvai grupės  veiklą koordinuoja Detmolde tarnaujantis liuteronų kunigas F. Erichsmeieris.

Tačiau vokiečiai remia ne tik tikėjimo brolius ir seseris Lietuvoje. Lipės bažnyčia palaiko partnerystę su reformatų (arba presbiterionų) bažnyčiomis Europoje bei Afrikoje, taip pat su Gossnerio liuteronų bažnyčia Rytų Indijoje, kurios šaknys siekia vokiečių misionieriaus Johanneso Goßnerio (1773–1858) misijinės veiklos laikus. Daugumos šių partnerinių bažnyčių atstovai dalyvavo praėjusių metų sausį vykusiame Lipės sinodo atidaryme.

Šiuo metu pasaulį kaustanti naujojo koronoviruso pandemija netapo priežastimi nutrūkti broliškiems ryšiams, net priešingai – juos dar labiau sustiprino. Lipės bažnyčios senjorate Detmolde Ekumenijos ir misijos skyriaus darbuotojai ėmėsi iniciatyvos ir su partnerinių bažnyčių atstovais surengė jau net dvi vaizdo konferencijas, kurios buvo tiesiogiai transliuojamos „YouTube“. Jas galima peržiūrėti čia [https://www.youtube.com/watch?v=D01s6G-u3aQ] ir čia [https://www.youtube.com/watch?v=3zDNiFzJHzg].

Balandžio mėnesį Lipės bažnyčios kunigas Dieteris Bökemeieris, kuris yra atsakingas už ekumeniją bei misijinę veiklą, į konferenciją pakvietė Indijos bažnyčios atstovę ir kunigus iš Lenkijos bei Vengrijos pasidalinti patirtimis apie pandemijos padarinius savo šalyse ir bendruomenėse. O gegužės mėnesio pradžioje į interneto pokalbį jungėsi su partnerinių bažnyčių dvasininkais iš Rumunijos ir Lietuvos. Mūsų bažnyčios katechetas Holgeris Lahayne pristatė situaciją Baltijos šalyje. Šioje konferencijoje dalyvavo ne tik Lipės krašto superintendentas D. Arendsas, bet ir Sabine Hartmann, kuri išvertė vokiškus ir angliškus kalbėtojų pasisakymus.

Šiuolaikinės technoliginės galimybės šiandien leidžia kurti tinklus, kurie anksčiau buvo daug sudėtingesni. Šiose konferencijose naujienas galėjo išgirsti ne tik vokiečiai, tačiau ir partnerinių bažnyčių atstovai tiesiogiai vieni iš kitų. Tai buvo puiki patirtis, leidusi galvoti ne tik apie save (kaip tokiais atvejais dažniausiai būna), bet ir pasižvalgyti už savojo kiemo ribų.

Gegužės viduryje Lipės bažnyčios Ekumenijos ir misijinės veiklos skyrius konferencijų informaciją apibendrino dokumente „Melskimės už mūsų partnerinių bažnyčias koronos krizės metu“ [https://www.lippische-landeskirche.de/daten/%C3%96kumene/2020_05_Beten_f%C3%BCr_die_Partnerkir.pdf]. „Daugelis dalykų mums nuskambėjo pažįstamai, kadangi visose šalyse buvo įvestas karantinas bei kiti apribojimai. Tačiau to pasekmės, deja, pasirodė labai skirtingos, daug kur žymiai rimtesnės, ar net dramatiškos“, rašoma dokumento įžangoje. Presbiterijonų bažnyčios Ganoje ir Toge bei Pietų Afrikoje yra labai didelės (Vakarų Afrikoje per 150 tūkstančių narių, PAR net virš milijono) ir aktyvios, tačiau žymiai vargingesnės negu Europos. Rumunijos vengriškai kalbančių reformatų bažnyčia Transilvanijos srityje taip pat labai didelė (per 700 tūkstančių narių), bet Europos kontekste ir ji yra neturtinga, kaip visa Rumunija. Rumunų distrikto vyskupas Bela Kato paaiškino, kad kai kurioms parapijoms jau šią vasarą gali smarkiai pritrūkti aukų dvasininkų išlaikymui. 

Pandemijos krizės sukeltą ekonominį nuosmukį pajus ir Vokietijos EKD bažnyčios. Jie taip pat prgnozuoja smuksiant bažnytinių mokesčių pajamų surinkimą. Tad juo labiau reikia sveikinti Lipės draugų ryžtą neatsisakyti (ir net nemažinti) finansinės paramos broliškoms bažnyčioms. Gegužės pradžioje buvo įsteigtas pagalbos fondas, iš kurio šimtas tūkstančių eurų bus paskirstyta partnerinėms bažnyčioms skubios pagalbos atveju.

„Pirmiausia raginu maldauti, melstis, užtarti ir dėkoti...“, rašo apaštalas Paulius 1 Timotiejui 2, 1. Tai tinka ir šiandienos bažnyčioms. Todėl ir abi vaizdo konferencijos buvo užbaigtos dalyvių maldomis. Dokumente „Melskimės už mūsų partnerinių bažnyčias koronos krizės metu“ taip pat pateikiami įvairių bažnyčių maldos prašymai bei užtarimo maldos pasiūlymai. Lietuvos bažnyčia irgi yra raginama melstis už broliškų bažnyčių reikmes, nes ir už mus meldžiamasi Vokietijoje bei kitur. 

Šiandien dar nežinome, kaip pandemija paveiks Lietuvą, kokią įtaką karantinas padarys mažos šalies ne tik ekonomikai, bet ir visuomenei. Tačiau jau dabar Lietuvos reformatų bažnyčioje galime būti dėkingi, turėdami partnerius Vokietijoje ir kitose šalyse,  ir kad šią draugystę gali sustiprinti netgi tokie dalykai, kaip „Covid-19“.