Sekminių dienos džiaugsmą vaizdžiai aprašo evangelistas Lukas Apd 2,1-13. Sekminės - tai ir Jėzaus mokinių vienybės šventė – „Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje.“ (Apd 2,1). Sekminės - krikščionių drąsos, pasitikėjimo ir vilties šventė: Apd 2,2-3: „Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų.“  Sekminės ir įvairių tautų krikščionių vienybės šventė: Apd 2,9-11: „Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai – mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis“.

Ką Sekminės reiškia šiandieniniam žmogui, krikščioniui? Ar tai berželių ir kitos augmenijos ar gyvulių pagerbimo diena? Jei taip, mūsų laukia pražūtis ir amžinasis skausmas. Bet jei pasitikime Šventąja Dvasia, kuri nužengė ant mokinių Sekminių dieną, kuri juos perkeitė, atnaujino ir suteikė viltį – Ji ir mus guos liūdesio valandą, stiprins silpnumo metu ir suteiks jėgų bei pripildys tuštumą, pakels naujam gyvenimui ir naujiems iššūkiams.

Sekminės – Dievo žmonių, tikinčių Jėzaus Kristaus išganančio stebuklo – Evangelijos galia šventė, todėl švęskime Sekmines, liudykime Kristų, Jo Evangeliją, Dievo Tiesą, Šventosios Dvasios gelbstinčią jėgą.

Gen. superintendentas kun. Raimondas Stankevičius