137 Velykų giesmė, GIESMYNAS su  maldų priedu, 1915 m.

*   *   *   *   *

Mt 27,50: Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią.

Tai bene skaudžiausiai skambanti Biblijos eilutė. Ačiū Dievui, kad tai ne paskutinė eilutė. Ačiū Dievui, kad mes žinome tolesnius įvykius. Ačiū Dievui už Sūnų Jėzų Kristų – mūsų Gelbėtoją.

Mieli tikėjimo namiškiai, džiaugsmingai sveikindami vieni kitus su nuostabia Velykų švente, niekada nepamirškime, kokia kaina sumokėta ir kad mokėtojas ne aš, o mano Gelbėtojas Jėzus. Aš tik beviltiškas skolininkas.

Ačiū Jėzui už mano skolos sumokėjimą, už kiekvieno savo mokinio – tikinčiojo, išrinktojo, nusidėjėlio – išgelbėjimą, už atvertas dvasios akis ir ausis, už Karalystės viltį ir Gerosios Naujienos žinią.

Gen. superintendentas kun. Raimondas Stankevičius