Broliai ir sesės, tikėjimo namiškiai,

šią džiugią dieną kreipiuosi Evangelijos pagal Joną žodžiais 1 sk. 9 eil. Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį.

Kaip nuostabu, kad šie žodžiai apie Jėzų, kurio atėjimą į šį pasaulį prisimename, švenčiame, džiaugiamės, sveikiname.

Linkiu nesupainioti Kalėdų šventės prasmės su tik dar viena švente - dažnai tuščia ir beprasme, kupina dovanų ir sveikinimų, kurioje visų svarbiausias esu „AŠ“.

Krikščionys švenčia ne save, bet Jėzaus atėjimą – Jėzaus šventę.

Jėzus visada buvo su Tėvu ir Jėzus Kalėdų naktį jau kūniškai atėjo pas mus, pas visus žmones, pas kiekvieną, kuris Jį priėmė ir tapo Jo vaiku, tikinčiu Jo vardą.

Sveikindamas su šia gražia ir prasminga švente – Jėzaus švente – viliuosi ir meldžiu Dievą, kad Šviesa, spindinti tamsoje nušviestų kiekvieno krikščionio širdį, apšviestų kelią į Jo Karalystę, vestų protus teisingiems sprendimams, stiprintų silpnuosius, gydytų sergančius, rodytų teisingą kelią abejojantiems.

Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“. (Iz 9,5)