Amen žodis kilęs iš hebrajiško žodžio אָמֵן , reikšmė - „tikra tiesa". Visos krikščioniškos konfesijos perėmė šį biblijinį pritarimo žodį. Naudojamas jis pabaigiant maldą ar tikėjimo išpažinimą privačiai ar bendrai pamaldų liturgijoje.

Evangelikų reformatų visuotinai pripažintame Heidelbergo katekizme (1566) šio žodžio reikšmė paaiškinama paskutiniame 129 klausimo atsakyme taip: Klausimas 129:  Ką reiškia „amen"? Atsakymas: Žodis  „amen" reiškia, kad tai, kas pasakyta, turi išsipildyti, nes Dievas išklauso mano maldą daug tikriau, negu aš širdyje jaučiu ir iš jo tikiuosi. (Nuorodos į šv. Raštą: Izaijo 65, 24; 2 Korintiečiams 1, 20; 2 Timotiejui 2, 13)

Žodis „amen" yra įprastas ne tik žydams ir krikščionims. Jį taip pat naudoja ir musulmonai savo maldose.