Išreiškiamas paprastumu ir aiškumu tikinčiojo santykyje su vienu Dievu šv. Trejybėje bei artimu. Išlaikant esminius principus atskirų šalių evangelikų reformatų Bažnyčios gali turėti skirtingas savo kraštui būdingas apeigas, kurios dažniausiai būna apibrėžtos vietinėse -krašto ar šalies evangeliškų reformatų Bažnyčių liturginėse agendose ir išpažinimo knygose. Laikantis principo ekklesia reformata semper reformanda (bažnyčia reformuota visuomet atsinaujinanti)- apeigas ir liturgiją Bažnyčia gali pastoviai atnaujinti kaip formą suprantamą esamam laikmečiui, tačiau išlaikant nekintamą esmę apreikštą Dievo Žodyje.

16-17a. žymiausios agendos: Ciuricho liturgija (U.Zvinglis,1525), Bažnyčios maldų forma (J.Kalvinas, 1545), Maldų forma ir Bendros tvarkos knyga (John Knox, 1556), Bažnytinės tarnystės visa forma ir metodas (Jonas Laskis, 1555), Olandijos reformatų bažnyčios liturgija (1566), Westminsterio direktorija (1644). Lietuvoje ir Lenkijoje vadinamoji Gdansko agenda (1637) nustatė ne tik evangelikų reformatų apeigas, bet ir dvasinės tarnystes atsakomybę. (Agenda albo Forma porządku usługi swiętey, w zborach ewangelickich Koronnych y Wielkiego Xięstwa Litewskiego, 1637, Gdańsk).

Evangelikai reformatai švenčia sekmadienius, laikosi, tačiau neprivalomai liturginių metų kalendoriaus. Svarbiausios metų liturginės šventės: Kalėdos, Didžioji savaitė ypač Žaliasis Ketvirtadienis bei Didysis Penktadienis, Velykos, Šeštinės ir Sekminės. Proginės kalendorinės šventės: Mirusiųjų atminimo (sekmadienis prieš Adventą), Pjūties padėkos, Reformacijos Diena.

Apeigas sudaro pamaldos, šventės, proginiai patarnavimai ir pašventinimo aktai. Išskiriami du tipai pamaldų: paprastos ir su šv.Vakariene. Paprastų pamaldų metų yra bendras surinkimo giedojimas, maldos - įžangos, atgailos ir pagrindinė, kuri baigiama Viešpaties malda (Mat. 6, 6 -13b), Švento Rašto skaitymas, tikėjimo išpažinimas, pamokslas ir palaiminimas. Šventos Vakarienės metu prisideda: tam skirtos maldos ir giesmės, dalis skirta pasiruošimo komunijai, išpažinties, nuodėmių atleidimo skelbimo, pašventinimo maldos, Testamentas, Komunijos dalinimas dviems abiem pavidalais - duona ir vynas, padėkos malda ir palaiminimas. Viskas yra atliekama gimtąja kalba, liturginis giedojimas yra tik bendras giedant liturgines atgailos, pašlovinimo giesmes. Apeigų metu įšventinti dvasininkai naudoja liturginį juodą rūbą (talarą). Krikštas daugeliu požiūriu panašus į Romos katalikų ar evangelikų liuteronų, tačiau visai nenaudojamas (ir apskritai bet kokiose ev. reformatų apeigose) paženklinimas kryžiaus ženklu (žegnojimas), nėra specialių krikšto rūbų vaikams bei nenaudojami ir nedovanojami jokie papildomi simboliniai elementai kaip žvakės, kryželiai ir pn.

Vietoje kurioje vyksta dvasinis tarnavimas nenaudojama jokie simboliniai elementai ar kita atributika (paveikslai, skulptūros, krucifiksai). Naudojami tik reikmenys apeigoms: Biblija, Dievo stalas (vietoje altoriaus), sakykla, žvakės apšvietimui, krikšto indas (krikšto metu), Komunijos indai (šv. Vakarienės metu), giesmių skelbimų lentos, vargonai, bažnyčių varpai. Aplinka gali būti puošiama gėlėmis ar kitokia žaluma, audekliniais užtiesalais (gali būti parinkti pagal liturgines metų spalvas) su išsiuvinėta ornamentika ir šv. Rašto eilutėmis. Bažnyčių vidus jos dalys puošiamos ornamentika ar ornamentiniais drožiniais. Pamaldoms ar kitoms dvasinėms apeigoms gali būti pritaikomi tam kartui bet kokios patalpos, taip pat ir atviroje erdvėje.

Proginiai patarnavimai: sutuoktuvės, laidotuvės, kapinių šventės, Sinodo atidarymo ir uždarymo pamaldos ir kitos šventės susijusios su šeimos ar surinkimo gyvenimu. Pašventinimo aktai: dvasininkų šventinimai (ordinacijos), konfirmacija t.y. išpažinimo ir pilnateisių surinkimo narių priėmimo šventė, bažnyčių ir kitos pašventinimo apeigos.