Nuostatai
Apie gyvybės išsaugojimą
Kan. VII-2026 PRIEDAS Nr. 3
Lietuvos evangelikų reformatų pozicija apie negimusio žmogaus gyvybės išsaugojimą
Šventasis Raštas aiškiai ir nedviprasmiškai liudija apie neįkainojamą žmogaus gyvybės vertę. Žmogus buvo sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, todėl sprendimai dėl žmogaus gyvybės ar mirties motinos įsčiose yra Dievo, o ne žmogaus išimtinė teisė. (Pr 1,27; 9,6; Pat 31,8; Mt 10,29-31)
Šventasis Raštas nurodo unikalius santykius tarp Dievo Kūrėjo ir dar negimusio vaiko. (Ps 139,16) Atsižvelgdami į dieviškąsias žmogaus gyvybės pradėjimo ir vystymosi paslaptis, mes nedrįstame daryti jokios kitos išvados, išskyrus tą, kad iš esmės ne žmonėms priklauso spręsti apie gyvybę ir mirtį, net ir negimusio vaiko atveju. Todėl visais atvejais reikėtų siekti išsaugoti negimusio vaiko gyvybę. (Pr 9,6; Job 33,4; Įst 30,19)
Yra retų išimčių, kai gyvenimo aplinkybės verčia pasirinkti ką išsaugoti: negimusio žmogaus ar motinos gyvybę? Tuomet tai turi atlikti medikų konsiliumas ir nutarti kokį sprendimą priimti, kad būtų išgelbėta motinos gyvybė. Tačiau ir tokiais atvejais, šie sunkūs sprendimai tebūna krikščionių gydytojų priimami su atgaila dėl žmogiškojo negebėjimo išsaugoti abiejų gyvybių, su atsidavimu Dievo valiai, prisiimant atsakomybę Jo akivaizdoje. Tuo atveju negimusio vaiko žūtį laikome skaudžia nelaime, kurioje buvo išgelbėta motinos gyvybė.
Visais kitais atvejais abortus vertiname kaip tiesioginį VI Dievo įsakymo “Nežudysi”, (Iš 20,13) sulaužymą, vertą laikinosios ir amžinosios Dievo bausmės tiek tiems, kurie tai daro, tiek tiems, kurie tam pritaria, kol dėl to neatgailaus ir per Jėzų Kristų už tai nebus atleista.
Terminai:
Konsiliumas (lot. consilium – pasitarimas; sk. konsiliumas) – kelių gydytojų pasitarimas, kuriame tikslinama ligonio ligos diagnozė, apsvarstoma jo būklė, gydymo būdai ir priemonės; k. paprastai kviečiamas, kai neaiški liga.