Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje vyko atminimo ir maldos vakaras Budėkime dėl santarvės ir taikos. Tokie Medininkų žudynių paminėjimai reformatų bažnyčioje vyksta nuo 2013 metų. Jie rengiami Lietuvos evangelikų reformatų superintendento kun. Tomo Šerno iniciatyva žudynių metinių išvakarėse – liepos 30-osios vakare. Vakaro metu maldomis, giesmėmis ir prisiminimais pagerbiamas tarnyboje nužudytų pareigūnų atminimas. 

Į paminėjimą susirenka žuvusiųjų giminės ir artimieji, Valstybės ir institucijų vadovai, dalyvauja Medininkuose nužudytų pareigūnų tarnybos draugai ir kolegos, visuomenės atstovai.

Šiais metais sukako jau 28 metai, kai 1991 metų ankstų vidurvasario rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per omonininkų išpuolį buvo nušauti septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai. Medininkų pasienio kontrolės poste šaltakraujiškai buvo nužudyti savo pareigas ėję Vilniaus muitinės inspektoriai – Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius, Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai – Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas ir greitojo reagavimo rinktinės Aras policininkai – Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas.

1991 metais, iki kruvinojo liepos 31-osios ryto, Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės postas buvo užpultas dar bent keturis kartus. Dėl to į postą buvo atsiųsti ir žuvo kartu su muitinės inspektoriais bei tarnybą ėjusiais Kelių policijos valdybos policininkais ir greitojo reagavimo rinktinės Aras policininkai.

Teisėsauga yra išsiaiškinus, kad Medininkų pareigūnų žudymui iš anksto buvo suburta trijų Rygos omonininkų grupė: Konstantinas Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas. Jiems nusikaltimą įvykdyti įsakė jų vadas Česlavas Mlynikas.

2011 metų pavasarį už nusikaltimą žmoniškumui iki gyvos galvos įkalintas Konstantinas Michailovas, Latvijos pilietis, buvęs OMON milicininkas.

Baudžiamieji teismo sprendimai priimti Andrejui Laktionovui, Česlavui Mlinykui ir Aleksandrui Ryžovui. Šie Rusijos piliečiai, buvę omonininkai, neįkalinti, nes pagal Rusijos Federacijos Konstituciją ir baudžiamąjį kodeksą, kitoje šalyje įvykdę nusikaltimą Rusijos piliečiai yra valstybės ginami ir neišduodami kitoms valstybėms.

Kaip ir kitais kartais, Atminimo ir maldos vakarą Reformatų bažnyčioje vedė, maldas, homiliją sakė per žudynes sunkiai sužeistas, tik per stebuklą likęs gyvas  žudynių liudininkas, dabar Vilniaus reformatų parapijos klebonas, kun. Tomas Šernas. Į didvyrių pagerbimo Vakarą atėjo ir kalbėjo Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Lansbergis, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vyriausybės kanceliarijos patarėja Diana Varnaitė, Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Kun. Tomas, šiais metais kalbėdamas bažnyčioje ir Medininkuose prie memorialo, kvietė pagalvoti, su kokiais jausmais ateiname minėti didvyrių: mes atsimename ir pagerbiame žmones, kurie saugojo jaunos respublikos pasienį ir nesitraukė, nepaisant grasinimų, parodė pasauliui, kad mokame ginti Laisvę. Antra, mes laukiame teisingumo. Tačiau koks turėtų būti teisingumas, kuris mus tenkintų ir nuramintų širdis? Teismas kaltiesiems, laisvės atėmimas ar mirties bausmė? – klausė kunigas. Minėdami Medininkų žudynes, vis minime ir prisimename netiesą. Vis norime tiesos ir teisingumo. Bet pasaulis negali jo suteikti.  

Kun. Tomas Šernas sakė, kad mums – krikščionims – reikia prisiminti Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžius, kuriais Jis moko atleisti skriaudėjams, citavo Evangelijos pagal Luką žodžius:  Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus. /Lk 6,27-28/, kvietė, kad, minėdami Maldoje žuvusiuosius Tėvynės gynėjus, atsimintume ir jų žudikus, ir prašytume palaiminimo ir Dievo malonės teismo jiems, nes tik taip įvyks teisingumas ir mes galėsime toliau ramiai gyventi.

Po kun. T. Šerno kalbėjęs prof. Vytautas Lansbergis priminė, kad pasaulietinis teisingumas taip ir neįvykęs... Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky suabejojo, ar žydų tradicijoj galimas toks požiūris ir atleidimas žudikams...

Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pasidalijo prisiminimais apie tos, prieš 28 metus išaušusios dienos, ir po jos sekusių dienų, savaičių įvykius. 

Vakare skambėjusi muzika atliepė to vakaro rimtį ir stiprino švelniai griaudaus liūdesio nuotaiką. Be visuotinų giesmių, lydėjusių padėkos maldas Viešpačiui, kad galėjome pažinoti Didvyrius, su jais bendrauti, nuotaiką praskaidrino Vilniaus bažnyčios vargonininkė Gražina Petrauskaitė ir solistas Valdas Striužas. Švelniai skambėjo jų  atlikti kūriniai: švedų melodija, aranžuota J. Cook‘o, Valdove didis, G. C. Stebbrus Dieve, esi ir  A. Bražinskas, ž. A. Baltakio Vakaro malda. Gražina dar pagrojo porą J. S. Bacho kūrinių: pagal evangelikų giesmes Kas Dievui duodasi valdyti (BWV 641) ir Iš gilumos šaukiuos (BWV 745) bei J. Naujalio Preliudą E-dur.

Vakarą užbaigėme visi giedodami tautinę giesmę Lietuva, Tėvyne mūsų ...

O prie kavos bei arbatos puodelio čia pat, bažnyčioje, dar ilgokai diskutavo prof. Vyt. Lansbergis ir LŽB pirmininkė, iš profesijos teisininkė – advokatė, F. Kukliansky. Padėkos ir pastiprinimo žodžius daugelis išsakė Medininkų didvyriui kun. Tomui Šernui, linkėdami Jam sveikatos ir tvirtybės.

„V. r. ž.“ inf.