Į pamaldas Vilniaus reformatų bažnyčioje birželio 13 dieną parapijiečiai rinkosi gausiai bei šventiškai nusiteikę, nes parapijos gretas papildė jaunas gabus muzikantas Justinas Stanislovaitis. Justinas yra vilnietis, kompozitorius ir atlikėjas, rašantis muziką filmams, koncertuoja su savo kūryba. 2020 m. rudenį Papilio reformatų bažnyčioje susituokė su Laura Tuomaite – reformate, jaunimo stovyklų vadove.

Pagal seną vilniečių tradiciją, tam sekmadieniui skirtą Šv. Rašto skaitinį perskaitė konfirmantas Justinas – iš Evangelijos pagal Joną 20 skyrių, kuriame pasakojama apie prisikėlusio Jėzaus pasirodymą mokiniams. Pagal tas pačias eilutes pamokslavo ir katechetas Holgeris Lahayne, susiedamas pamokslą su Konfirmacija.

Pamokslą katech.Holgeris pradėjo sakydamas, kad po pasaulio sukūrimo žmonijos istorijoje pats svarbiausias įvykis buvo Jėzus prisikėlimas. Prisikėlęs Jėzus pirma pasirodė moterims, po to – ir vyrams. Pirmieji žodžiai, kuriais Jis kreipėsi į mokinius, buvo raminantys, guodžiantys: Ramybė Jums! Katechetas priminė, kad šie žodžiai, kaip moto, buvo užrašyti virš Vilniaus reformatų bažnyčios durų. Šie žodžiai – visa Evangelijos santrauka: Ramybė su Dievu. Tikimės, kad po mūsų Vilniaus maldos namų išorės remonto, šie žodžiai vėl pasitiks bažnyčios lankytojus. Jėzaus nukryžiavimas ir prisikėlimas yra krikščionybės centras ir ašis. Kiekvieno žmogus požiūris į šiuos įvykius lemia ar esu krikščionis, ar nesu, ar turiu šią Ramybę, ar neturiu, – sakė katechetas. Jėzaus pasirodymo mokiniams aprašymas Evangelijose yra viena iš svarbiausių istorijų. Dažnai cituojamas pasirodymas Jėzaus mokiniui Tomui, netikėjusiam tol, kol pats neįdeda pirštų į Jo žaizdas. Jėzus jam sako (Jon 20,29): Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę! Tos eilutės mums sako: 1) turim ištirti, išsiaiškinti krikščionybės tikėjimo teiginius, 2) turim išpažinti krikščionių tikėjimą, 3) turim suprasti, kad Dievas mums padeda atrasti Ramybę, ir taip įsitvirtinti Tikėjime.

Visa tai turi daug bendro su Konfirmacija. Norintys konfirmuotis, turi atsakyti sau į šiuos klausimus. Visi turi tikėti į Jėzų Kristų, bet keliai, kaip pasiekti šį tikslą, gali būti skirtingi, kiekvienas turi surasti savo Kelią. Vienų kelias pas Dievas tiesus – trumpas, kitų – ilgesnis, vingiuotas, vienas dvasiškai auga greitai, kitam reikia daugiau laiko. Apaštalo Tomo tikėjimui trūko pagrindo, jis troško žinoti, bet abejojo. Kai pamatė – įtikėjo. Mes negalime pamatyti, todėl Jėzaus žodžiai Palaiminti, kurie tiki nematę! yra skirti mums. Apaštalo Tomo pavyzdys mus moko, kad tikėjimas turi turėti pagrindą, pakankamai tvirtą, negalim lengvabūdiškai tikėti. Aklas tikėjimas – nėra dorybė , – pabrėžė katech.H.Lahayne. Ruošimasis konfirmacijai yra puikus laikas tyrinėjimui, Biblijos nagrinėjimui, išsamiai susipažinti, išnagrinėti krikščionybės teiginius.

Tikėjimas yra asmeniškas dalykas. Tikėjimo išpažinimas – asmeninis. Apaštališkasis tikėjimo išpažinimas prasideda žodžiu: Tikiu, taip pat mūsų Heidelbergo katekizmo pirmo klausimo atsakymas: Aš tikiu... Norintis tapti reformatu turi asmeniškai patvirtinti savo Tikėjimo išpažinimą. Mūsų konfirmantai pasirašo Konfirmanto tikėjimo patvirtinimą, kuris prasideda: aš išpažįstu... Evangeliška konfirmacija yra geras būdas išpažinti viešai krikščionišką tikėjimą. Konfirmacija, galima sakyti, yra reformatų išradimas, – teigė pamokslininkas.

Katech. H. Lahayne priminė Konfirmacijos istoriją: reformatų Bažnyčioje Konfirmacijos išradėju galima laikyti Strasbūro reformatorių Martyną Bucerį (1491–1551), kuris 1539 m. parengė Cygenheino drausmės tvarką (Ziegenhainer Zuchtordnung). Tame dokumente rašoma: ...visi vaikai, sulaukę tinkamo amžiaus, turi būtų pasiųsti mokytis katekizmo... Bažnyčių vyresnieji ir pamokslininkai turi pasirūpinti, kad vaikai katekizmo išmoktų tiek, jog juos ramia sąžine būtų galima leisti Šventosios Vakarienės. Viešai išpažinus savo priklausymą Kristui kaip Viešpačiui ir savo Bažnyčiai, kunigas rankų uždėjimu, Viešpaties vardu juos konfirmuoja, taip patvirtindamas juos krikščioniškosios bendruomenės nariais.

M.Liuteris iš pradžių gan skeptiškai į tai žiūrėjo. Tik vėliau pas liuteronus įsitvirtino Tikėjimo patvirtinimas. (Mažosios Lietuvos liuteronai tai vadina Įžegnojimas – V.L. pastaba).

Po išsamaus pamokslo, pamaldų liturgiją tęsė Vilniaus parapijos klebonas kun. Tomas Šernas. Konfirmacija yra kaip pasižadėjimas, bet jį tesėti yra ne taip paprasta ir lengva. Bet su tikėjimu širdyje viskas įmanoma, – sakė kun.T.Šernas.

Po Konfirmacijos liturgijos – konfirmanto Priesaikos perskaitymo, krikščioniško tikėjimo patvirtinimo reformatų išpažinime, dvasininkų rankų uždėjimo – katech. H. Lahayne įteikė Justinui Konfirmanto pažymėjimą, parapijos pirmininkas kurt.Giedrius Vaitiekūnas pasveikino naująjį parapijos narį visų vilniečių vardu. Konfirmantui skriejo sveikinimo žodžiai ir iš kitų parapijiečių.

Po to konfirmantas Justinas sėdo prie pianino ir atliko jautrią, neseniai kartu su žmona sukurtą giesmę, sujaudindamas ir vyresnės kartos reformatus.

Po pamaldų visi, išsiilgę bendrystės, galėjo pabendrauti jaukioje Agapėje, kurią paruošė Levandų uosto šeimininkai Arlauskai: pasivaišino Aurelijos ir Viktorijos keptais žagarėliais bei levandų limonadu...