Dr. Povilas Algimantas Jašinskas (g. 1935-05-13 Švobiškis – 2021-08-06 Vilnius) fizikas, informatikos inžinerijos mokslų daktaras, evangelikų reformatų Bažnyčios veikėjas.

Dr. Povilas Algimantas Jašinskas gimė 1935 m. gegužės 13 d. Švobiškyje, kur tuo metu kunigavo Jo tėvas senjoras Povilas Jašinskas.

Mama Emilija (merg. Ruplėnaitė) Jašinskienė mokytojavo Švobiškio pradžios mokykloje. Šeimoje jau augo sesuo Irena Emilija (g. 1933-05-13–2016-06-04).

1940 metų pavasarį kun. P. Jašinską perkėlė kunigauti į Biržus. Šeima apsigyveno reformatų bažnyčios klebonijoje, išlikusioje iki dabar. Joje, iki pasitraukiant į Vakarus vokiečių okupacijos metais, rado prieglobstį ir kunigo sesers sūnūs broliai Jonas ir Adolfas Mekai.

Mama p. E. Jašinskienė įsidarbino Aušros mokykloje pradinių klasių mokytoja. Ten pat pradžios mokslus pradėjo ir Povilas. 1945 metais baigė Aušros pradinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Biržų gimnazijos pirmą klasę. 1949 metais Biržų gimnazija buvo pertvarkyta ir pavadinta Biržų pirmoji vidurinė mokykla. 1954 metais Povilas Algimantas Jašinskas baigė vidurinę mokyklą sidabro medaliu, kuris palengvino įstojimo kelią į aukštąją mokyklą, padėjo išvengti tuomet privalomos tarnybos kariuomenėje. Padėjo ir tai, kad, mokydamasis vienuoliktoje klasėje, dalyvavo Respublikinėje fizikos ir matematikos olimpiadoje ir laimėjo antrą vietą. Dar Biržuose būdamas, pradėjo rimtai domėtis technika, prenumeravo rusišką radijo žurnalą, ėmė konstruoti ir pirmuosius savo radijo imtuvus – pradžioje detektorinius, vėliau lempinius. Norėjo studijuoti radiotechniką Kauno politechnikos institute, bet, išsiaiškinęs, kad baigus visus ima į sovietinę armiją, persiorientavo ir įstojo, kaip medalininkas, be konkurso ir stojamųjų egzaminų į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Tuo metu šio universitete Filologijos fakultete jau mokėsi sesuo Irena, tad tėvams buvo lengviau leisti mokslan abu vaikus kartu.

Mokykliniais metais buvo pamėgęs  čiuožimą, slidinėjimą – ne lygumų, o kalnų. Biržuose leisdavosi nuo piliakalnio šlaitų, važiuodavo už miesto į karstines duobes ir šokinėdavo nuo tramplyno, Vilniuje – Sapiegynėje, vėliau daug metų vykdavo slidinėti į Karpatus.

Baigdamas pirmą kursą, nusipirko motociklą ir ėmėsi dar vienos sporto šakos – figūrinio važiavimo, dalyvaudavo varžybose. Šio sporto neapleido ir pradėjęs dirbti. Įsigijęs vairuotojo teises, dalyvaudavo figūrinio važiavimo automobiliu varžybose, net ralyje per Lietuvą. 

Buvo muzikalus, tėvų namuose buvo pramokęs groti pianinu. Turėjo gražų balsą – bosą. Mokykloje dainavo vyrų oktete, dirbdamas gamykloje – chore Elektronika.

Studijų metais, draugų pakviestas, įsijungė į Liaudies dainų ir šokių ansamblį, pūtė lumzdelį. 1957 metais su ansambliu pateko į Maskvoje tais metais vykusį VI pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį. Buvimą Maskvoje išnaudojo patekdamas į Maskvos Liaudies pasiekimų parodą, kurioje Jį domino technikos išradimai. Sugebėjo nusirašyti schemas bei kitą informaciją ir, prisipirkęs Maskvos Jaunajame technike brokuotų televizorių blokų, grįžęs į Vilnių su draugu susikonstravo televizorių ir galėjo žiūrėti tada jau įkurtos Lietuvos televizijos laidas. 

Baigdamas Universiteto studijas, prisijungė prie pirmojo lietuviško kompiuterio kūrėjų grupės ir Jo diplominio darbo tema buvo tuo metu neįprasta Diskretinio veikimo mašinų magnetinės atminties skaitymo-užrašymo filtro teorinis tyrimas.

Baigė universitetą 1959 m. įgydamas fiziko ir vidurinės mokyklos fizikos mokytojo diplomą, bet buvo paliktas dirbti universitete, Teorinės fizikos katedroje. Joje ilgai neužsibuvo – 1960 metų sausį įsidarbino Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos Specialiame konstravimo biure (SKB) ir jame praleido 15 darbo metų.

1968 metų vasarą Kaune apgynė disertaciją Skaitančio įrenginio optinio-elektrinio keitiklio darbo tikslumo tyrimas mokslų kandidato laipsniui įgyti, 1993 m. nostrifikuotas ir suteiktas daktaro laipsnis. Turėjo ženklių pasiekimų technikos mokslų srityje: kartu su kitais buvo įvertintas Lietuvos TSR valstybine premija, buvo pakviesti į 1969 metais Maskvoje vykusią tarptautinę parodą Automatizacija – 69 su jų sukurtu skaitančiu įrenginiu Rūta –701.

1975 metais laimėjo konkursą ir perėjo dirbti į Mokslų Akademijos Puslaidininkių fizikos institutą, jame dirbo iki pensijos – 1987 metų. Dirbdamas institute, turėjo galimybę tobulinti savo anglų kalbos žinias, neblogai kalbėjo, ėmė versti raštu, vėliau – ir žodžiu. 1985 metais su bendraminčiais įkūrė Vertėjų kooperatyvą, 2010 metais baigė ir šią veiklą. 

P.A. Jašinskas 1960 m. vedė biržietę, reformatę Eleną Palšytę (1934-2003), gimusią Satkūnų kaime. Sutuokė tėvas kun. P. Jašinskas Biržuose. 1962 m. gimė sūnus Laimis, 1964 m. - dukra Daina. Bet santuoka po keliolikos metu suiro. Abu patraukė skirtingais keliais. Elena tapo Kasperavičiene, o Povilas 1977 metais vedė Živilę Stančiuvienę – kanklininkę iš Universiteto veteranų ansamblio, apsigyveno pas ją.  

Atsikūrus Vilniaus reformatų parapijai, Povilas Jašinskas įsijungė į Bažnyčios veiklą, vadovavo komisijai, parengusiai 1993 metų Bažnyčios Statutą. 1993-1996 metais – Lietuvos Reformatų Bažnyčios Kolegijos prezidentas. Kadencijos laike važiavo į Vokietiją užmegzti glaudesnių draugiškų santykių su Lipės krašto reformatais, 1997 metais, kartu su Kolegijos sekretore Erna Mizaraite, atstovavo Lietuvos reformatams Pasaulinio Reformatų Bažnyčių Aljanso (WARC) suvažiavime Debrecene. 

Vilniaus parapijai pradėjus leisti Vilniaus reformatų žinias, padėjo patarimais, išversdavo įdomesnius straipsnius iš WARC internetinio puslapio. 2020 metais ėmus leisti Reformatų žinią, dažname leidinio numeryje išspausdinti Jo kvalifikuotai versti straipsniai, nes ne tik gerai mokėjo anglų kalbą, bet ir puikiai orientavosi bažnytiniame gyvenime, nesvetimi buvo teologiniai – biblijiniai išsireiškimai. Paskutinis Jo verstas straipsnelis pasirodys jau Jam iškeliavus Viešpaties globon... 

2021 metais dr. P. A. Jašinskas užmezgė gražius bičiuliškus ryšius su Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centru. Perdavė jiems savo sukauptus archyvus. Prasidėjusi draugystė žadėjo duoti gerų vaisių. Nepavykus atvažiuoti į Biržus pavasarį, tikėjosi pasiekti rudenį, bet paūmėjusi liga suardė ateities planus.  

Mirė dr. Povilas Algimantas Jašinskas atsinaujinus prieš 25 metus sutramdytai ligai, nesulaukęs antro inksto šalinimo operacijos ligoninėje, rugpjūčio 6 dieną. 

Laidojamas rugpjūčio 10 dieną Antakalnio kapinėse.

InfoRef_LT