D.Gudliauskienė

Kaip ir ankstesniais metais, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir šiemet ketvirtadieniais vyko vargonų trumpieji vidudienio vasaros rečitaliai Vox organi Cathedralis (Katedros vargonų balsai). 2021 metais jie buvo dedikuoti Vilniaus katedros, pastatytos pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą (1801), 220-ečiui.

Rugpjūčio 12 d. vargonavo Vilniaus reformatų bažnyčios vargonininkė GRAŽINA PETRAUSKAITĖ, grojusi italų vargonininko ir kompozitoriaus Marco Enrico Bossi (1861-1925) ir vieno pirmųjų lietuvių kompozitorių, vargonininko, chorų dirigento Česlovo Sasnausko (1867-1916) kūrinius.

2021 metais minime M. E. Bossi 160-ąsias gimimo metines. Koncerte Gražina grojo Beatitudine iš 3 Momenti Francescani (Trys pranciškonų akimirkos), op. 140, nr. 3. Pjesių ciklas, Bossi parašytas 1922 m., inspiruotas Šv. Pranciškaus iš Asyžiaus gyvenimo ir asmenybės. Tai kompozitoriaus Bossi vėlyvojo laikotarpio kūrinys, kuomet jis daug koncertavo. Didysis G. Verdi rašė, kad Bossi – ryškiausias Italijos koncertuojantis vargonininkas, nors ir savamokslis. Koncerte skambėjo paskutinė iš trijų ciklo dalių – Beatitudine (Palaima). Pjesės kompozicija sekvencijų būdu išplėtojama iš vieno motyvo, kulminaciją įrėmina du lyriniai epizodai, su autoriaus registrų nuoroda Voci angeliche (Angelų balsai). Ši dalis kupina pakilios dvasios ir skaidrios ramybės. Vargonininkei puikiai pavyko perteikti šią nuotaiką.

Antrasis vargonininkės pasirinktas kūrinys – Č. Sasnausko Introdukcija ir dvitemė fuga c-moll. Č. Sasnauskas aktyvią kultūrinę veiklą pradėjo XIX a. pab. ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Sankt Peterburge: buvo katalikų Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas, dėstė Sankt Peterburgo katalikų dvasinėse seminarijoje ir akademijoje.

Koncerte skambėję Introdukcija ir dvitemė fuga c-moll sukurtos 1909-1913 metais. Tai bene didžiausias ir labiausiai išplėtotas vargonų kūrinys lietuvių muzikos istorijoje iki pat naujųjų laikų. Kompozicija nėra vien Č. Sasnausko: paėmęs pagrindu jam dedikuotą mokytojo ruso  I. Drozdovo fugą, lietuvis kompozitorius ją vietomis perdirbo ir praplėtė, suteikė faktūrai efektingesnių koncertinių bruožų, sukomponavo didelę introdukciją, o prieš baigiamąją dalį įterpė savo harmonizuotą grigališkąjį choralą Ave Maris stella (Sveika, jūros žvaigžde). Dvitemė fuga su introdukcija ir choralu palyginti sudėtingas kūrinys, turtingas nuotaikų ir kontrastų, turįs savitą dramaturginį planą ir įvairiaspalvę išraišką.

Gražina – patyrusi vargonininkė ir gausiai susirinkusių klausytojų, kurių nemažą dalį sudarė vilniečiai reformatai ir jų draugai, nenuvylė. Lauksime kitų koncertų