Balandžio 14 dienos ankstyvą rytą  išėjo Amžinybėn Kristina Šernaitė, reformatė, nepailstanti Vilniaus reformatų choro Giesmė giedotoja, parapijos namų šeimininkė. Šių metų gruodžio 11 d. būtume šventę Jos 80-ąjį gimtadienį.

Gimusi 1942 metų gruodžio 11 d. kauniečių Jablonskių šeimoje – motina Irena Danutė Šernaitė Jablonskienė – buvo pakrikštyta Nijole Jablonskyte. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas suardė šeimą – tėvą kariškį likimas nubloškė į Australiją, motina pasitraukė į Vakarus, palikdama vos dviejų metukų Nijolę senelio signataro Jokūbo Šerno brolio kun. Adomo ir Zuzanos Šernų globai. Kaip visi tada manė – trumpam, kol praūš karo audra. Gyvenimui Lietuvoje pasisukus nelemta linkme, globėjas Adomas Šernas, slėpdamas Jos kilmę, sugebėjo išimti naujus dokumentus, ir mažoji Nijolė tapo Kristina Šernaite. Giminės iki šiol Ją šaukė Nijole... Su Motina pasimatė tik jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Viešėjo 1993 metais keletą mėnesių pas Motiną Rockfordo mieste (Ilinojaus valstija, JAV), susipažino su broliu Deniu ir jo šeima, nuvažiuodavo dviračiu į netoliese gyvenančio giminaičio Petro Šerno namus.

Buvo laiminga ir didžiavosi, kai Ją susirado sūnėnas – dėdės Jokūbo (Žako) Šerno vaikaitis Matiejus, gyvenantis Paryžiuje, ir 2004 metų gegužę signataro Jokūbo Šerno palikuonys susitiko Vilniuje.

Nijolė - Kristina augo N. Radviliškyje, ten lankė mokyklą. 1956 metais kun. Adomo Šerno konfirmuota Nem. Radviliškio reformatų bažnyčioje. Baigusi vidurinę mokyklą, metus dirbo kolūkyje – šėrė veršelius. Po to išvažiavo mokytis į Panevėžio muzikos technikumą (vėliau vadinosi aukštesnioji muzikos mokykla, V. Mikalausko menų gimnazija).  

1977 metais baigusi Vilniaus konservatorijos (dabar LMTA) Klaipėdos fakultetą, įgijo muzikos mokytojos specialybę. Įsidarbino M. Mažvydo bibliotekos Muzikos skyriuje vyriausiąja bibliotekininke.

Laisvai atsikvėpti, nebeslėpti savo kilmės Kristina galėjo tik sulaukusi Lietuvos Nepriklausomybės. Toliau dirbo Lietuvos Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje vyriausiąja bibliotekininke, rengė informaciją natų dokumentinio paveldo leidybos, muzikos istorijos klausimais; tvarkė, optimizavo natų fondo dokumentus.

Atsikūrus Vilniaus reformatų parapijai, aktyviai įsijungė į jos gyvenimą, tapo viena iš svarbiausių reformatų choro Giesmė narių, nepaliko jo, nepaisant kas jam vadovavo.

Su choru apsilankė Čekijoje, Vokietijoje, Škotijoje, Paryžiuje, Briuselyje... Dalyvaudavo ir padėdavo organizuoti šventes, žymių reformatų minėjimus. Įsimintinas 1998 m. birželio 14 d. N. Radviliškyje signataro Jokūbo Šerno 110-ųjų gimimo metinių paminėjimas Reformatų bažnyčioje, giedant Vilniaus reformatų chorui, o Kristina – anūkė prie atidengtos atminimo lentos kalbėjo apie tik iš giminių pasakojimų pažįstamą senelį. Paskutinįkart su choru giedojo per 2021 metų Kalėdas Vilniaus reformatų bažnyčioje.

Švenčiant reformatų spaudos šimtmetį (1911 m. pradėtas lietuviškai leisti pirmas reformatų laikraštis Pasiuntinys), Vilniaus Technikos bibliotekoje padarė Reformatų lietuviškos periodinės spaudos parodą: surinko medžiagą, paruošė stendus.

Kristina visą savo asmeninį laiką, likusį nuo tiesioginio darbo Bibliotekoje, skyrė Bažnyčiai, Vilniaus parapijai, jos gerovei.

Globojo Vilniaus reformatų žinias ir Reformatų žinią, rūpinosi, kad į Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos saugyklas patektų reformatų leidžiama spauda.

Eilę metų Sinodo suvažiavimų metu buvo viena iš pagrindinių Mandatų komisijos narių, tad dalyvaudavo visuose Sinoduose Biržuose. Tai Jai buvo didelė šventė: ne tik pabendraudavo su visos Lietuvos reformatų parapijų atstovais, giminaičiais, bet ir apsilankydavo N. Radviliškyje, pabuvodavo kapinėse, kur palaidoti Jos žymusis senelis signataras Jokūbas Šernas, Ją užauginę kun. Adomas ir Zuzana Šernai, kiti giminaičiai, dėdės ir tetos...

Su Kristinos Nijolės žemišku kūnu atsisveikinome prieš pat Velykas, Didžiojo Šeštadienio popiete, Vilniaus Olandų laidojimo rūmuose, švelniai skambant reformatų choro Giesmė įgiedotomis reformatų laidojimo giesmėmis. Urną su Jos pelenais Antrąją Velykų dieną išlydėjome iš Vilniaus reformatų bažnyčios į Nemunėlio Radviliškio reformatų kapinaites, kur Dievo Žodžiu, giesmėmis patarnavo kunigė Sigita Veinzierl ir artimieji. Kapo kauburėlis, šalia Ją užauginusių, išauklėjusių kun. Adomo ir Zuzanos Šernų bei senelio signataro Jokūbo Šerno, primins mums tikrą krikščionę, ištikimą reformatę Kristiną Nijolę Šernaitę Jablonskytę.

Vilniečiai

{gallery}/Zmones/Kristina_Sernaite{/gallery}