Rugpjūčio 5 d. Viešpats pašaukė Amžinybėn vilnietę reformatę, aktyvią parapijos narę, buvusią ilgametę Antakalnio seniūnijos seniūnę Donatą Indriūnaitę. Š. m. gegužės 11 dieną Donata kartu su dvyne sese atšventė 85-ąjį gimtadienį...

Donata gimė Melaišių kaime, Papilio vlsč., Elžbietos Dubraitės ir raštingo reformato ūkininko Povilo Indriūnų šeimoje. Tą pačią dieną, tik ligoninėje, gimė ir dvynė sesuo Irena. Po kelių metų šeimoje jau augo ir brolis Viliukas. Džiaugtis laimingu gyvenimu Indriūnams beveik neteko. Tėvas buvo nužudytas pokario sumaištyje – kažkam neįtiko raštingas žmogus kaime. 

Motina, likusi su mažais vaikais – dvynėmis dukrelėmis Donata ir Irena bei sūneliu Viliuku, išsikėlė į Biržus. Šeima sunkiai vertėsi. 1956 metais baigusios vidurinę mokyklą Biržuose, seserys dvynės išvažiavo mokytis į Šiaulius. Tik pasuko skirtingais keliais: Irena mokėsi medicinos mokykloje, ir po jos baigimo gavo paskyrimą į Vilnių. Donata įstojo į Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakarinį skyrių mokytis mašinų gamybos technologijos, ir tuo pat metu dirbo Šiaulių Verpste, vaikų darželyje, Šiaulių televizorių gamykloje. Institutą baigė 1969 metais. Pakviesta sesers ir motinos, gyvenusios su sese Irena ir gavusios butą kaip nužudyto pokaryje našlė, persikėlė gyventi pas jas į Vilnių.

Vilniuje Donata dirbo Lengvosios pramonės projektavimo ir konstravimo biure Puntukas, Buitinio gyventojų aptarnavimo institute, Staklių ir įrankių pramonės gamyklų projektavimo instituto Vilniaus filiale (Lietuvos staklių projektas). Išėjusi į pensiją jau nepriklausomos Lietuvos laikais, dar dirbo Kraujo perpylimo centre, Antakalnio poliklinikoje, papildomai dar darbavosi Vilmorus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centre, pildydama gyventojų apklausos anketas. Ir visur supėdavo, visus darbus sąžiningai, stropiai atlikdama, buvo visų giriama.

Nuo pirmųjų Vilniaus reformatų parapijos atsikūrimo dienų, Donatą beveik kiekvieną sekmadienį buvo galima pamatyti pamaldose mūsų bažnyčioje Pylimo gatvėje, Vilniaus universiteto alumnate, Bonifratų bažnytėlėje, Naujojo Testamento baptistų maldos namuose, Vilniaus liuteronų bažnyčioje... Kur kėlėsi melstis Vilniaus reformatų pagrindinė parapija – ten ir Donata, nes Ji buvo nepamainoma Antakalnio ir jam artimų Vilniaus vietovių seniūnijos seniūnė. Donata daug kartų buvo renkama parapijos vyresniųjų valdybos nare, parapijos pirmininkės pavaduotoja. 2010 metais susikūrus Reformatų senjorų draugijai, aktyviai įsitraukė į jos veiklą: lankė parodas, važiavo į keliones, lankė reformatams brangias istorines vietas, nepraleisdavo senjorų pasibuvimų. Paskutininiajame sveikinome Donatą jubiliejaus proga šį pavasarį...

Donata be jokių pareigybių niekada neatsisakydavo padėti, visada buvo pasiruošusi pagelbėti, pavaduoti kitas seniūnes, atlikdavo stropiai Jai pavestus darbus, ir net jau sulaukus garbaus amžiaus, dar turėjo daugybę įsipareigojimų reformatų bendruomenei.

Nesiskųsdama, nedejuodama Donata viena užaugino, išmokslino sūnų Donatą, džiaugėsi sulaukusi anūkėlio...

Netikėtai mirė rugpjūčio 5-osios naktį, nors šiokių tokių negalavimų paskutiniais metais buvo patyrusi, bet rimtai nesigydė...

Vilniaus reformatų parapija, Reformatų senjorų draugija neteko puikios, nuoširdžios draugės, bendramintės, bendratikės.

Liūdinčios draugės