Dr. Austė Nakienė

Vasario 16-ją mergaičių choras Liepaitės (vadovė Jurgita Dirgėlaitė) ir Vilniaus reformatų bažnyčios vargonininkė Gražina Petrauskaitė pakvietė į šventinį koncertą Vilniaus Rotušėje.

Koncertas, pavadintas Diena atrištomis akimis, prasidėjo Lietuvos himnu ir Sąjūdžio metais parašytu J. Marcinkevičiaus eilėraščiu, o toliau skambėjo lietuvių kompozitorių sukurtos dainos nuo M. K. Čiurlionio (Lakštingėle, paukštužėle) iki V. Miškinio (Gražiausias sodas).

Koncerto programa buvo tarsi retrospektyva, lietuvių muzikos nueitas kelias. Kad klausytojams būtų įdomiau, prieš kūrinius buvo trumpai apibūdinamas kiekvieno kompozitoriaus muzikos savitumas. Šiuos intarpus parinko Gražina, skaitė koncerto vedėja Natalija Dmuchovska.

 Liepaitės (jaunių choras) subtiliai atliko B. Kutavičiaus Tėviškės papartį apie apsnigtą, sušalusią, stebuklingo paparčio šakomis uždengtą žemę (S. Gedos žodžiai). Dainos sukūrimo metu tas šaltis ir sniegas kalbėjo apie okupacijos gniaužtus ir viltį, kad apsnigta tėviškės žemė išliks, kad vieną pavasarį atgis. Merginos susikaupusios padainavo ir dainą-maldą Tėvyne mūsų (žodžiai Vl. Braziūno, muzika V. Augustino), kurioje patriotiniai jausmai nepaprastai pakylėti:

Viduriniojoje koncerto dalyje skambėjo kūriniai vargonams, atliekami G. Petrauskaitės. Juose ir vėl buvo galima išgirsti šiek tiek okupacijos metų liūdesio, anuometinėje muzikoje ir poezijoje vartotų perkeltinių prasmių. Daug muzikos teatrui kūrusio F. Latėno kūrinys Švytėjimas priminė sapną, kuriame skambantis valsas tarsi atplaukia iš kažkur kitur, taip kompozitorius veikiausiai išreiškė atsiribojimą nuo sovietinės tikrovės ir kitokio gyvenimo ilgesį. Sklandžiai sukomponuotas V. Bartulio kūrinys Mėnulio šviesa veikiausiai atspindėjo vasaros naktimis patirtus išgyvenimus, po gana dramatiškų apmąstymų ateinantį nusiraminimą. Nuskambėjo ir kelios dalys iš folkloriniais motyvais parašytos F. Bajoro Sakmių siuitos (balsui su vargonais), kurias kartu su G. Petrauskaite atliko solistė Natalija Dmuchovska.

Į sceną vėl sugrįžus žaliomis suknelėmis ir trispalvėmis juostelėmis pasipuošusioms choristėms, buvo atlikta M. Urbaičio harmonizuota liaudies daina-sutartinė Obelėla ir O. Narbutaitės Riešutų žydėjimas. Koncertą iškilmingai užbaigė Lietuva brangi, parašyta žymiųjų romantizmo laikotarpio kūrėjų J. Mačiulio-Maironio ir  J. Naujalio.

Pilnoje, mūsų vėliavos spalvų varsomis apšviestoje salėje įvykęs koncertas buvo vienas iš daugelio šventinių renginių. Jau įprasta, kad Vasario 16-ją Vilniuje vyksta net kelios jaunimo eisenos (rytinė eisena nuo Katedros aikštės iki Rasų, padedant vainiką ant J. Basanavičiaus kapo, o taip pat ir vakarinė eisena su deglais). Žmonės plūsta stebėti Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos prie Prezidentūros ir išklausyti V. Landsbergio sveikinimo, sakomo iš Signatarų namų balkono. Išsipuošę tarnautojai eina klausytis klasikinės muzikos į filharmoniją, o liaudies dainų mėgėjai renkasi į pasidainavimus prie laužų.  Tą dieną visa  tauta pasijunta tarsi bažnytinė bendruomenė, besidžiaugianti rimtais, tikrais dalykais, susivienijusi ir geranoriška, dėkinga ir laiminga.