Johann Hesse

Visuomenės spaudimas skiepytis ateinančiais mėnesiais, tikėtina, smarkiai išaugs. Sakoma, jog turėtume skiepytis ne tik dėl savisaugos, bet ir iš solidarumo su aplinkiniais. Solidarumo idėja bažnytinėje aplinkoje prilyginama artimo meilės įsakymui. Pavyzdžiui, liuteronų vyskupė Kirsten Fehrs, atsakydama Hamburgo dienraščiui į klausimą, ar skiepysis, patikina: „Žinoma, būtinai skiepysiuosi. Nes tai juk meilės artimui išraiškos būdas“. Skiepydamiesi, mes užkertame kelią tūkstančiams mirčių ir sveikatos sistemos perkrovimui. „Tavo skiepas ne tik sustabdo visa tai, bet ir apsaugo tave patį.“ („Hamburger Abendblatt“, 2020 12 24)

Kas yra mano artimas?

Šventasis Raštas liepia: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 19, 19). Kas yra tas artimas? Jėzus į šį klausimą atsako palyginimu apie gailestingąjį samarietį (Lk 10, 29–37). Artimas yra tas, kurį Dievas man atsiunčia jo negandos valandą. Mano užduotis į jį atkreipti dėmesį, aptvarstyti jo žaizdas, apraminti skausmą, pasidalinti našta. Įsakymas man neliepia rūpintis bet kokia neapibrėžta visuma – visuomene, ar net žmonija; jis liepia pasirūpinti sunkumų ištiktu šalia atsidūrusiu asmeniu ir savo turimomis priemonėmis jam asmeniškai padėti.

Nekenkti savo artimui

Artimo meilė reikalauja artimui nekenkti. Martynas Liuteris, aiškindamas įsakymą „Nežudysi“ (Iš 20, 13) sako, „kad savo artimo kūnui ir gyvybės nedarytume jokios žalos ir skriaudos, bet jam pagelbėtume ir patarnautume visuose kūno varguose“ (Mažasis katekizmas). Jei aš žinau, kad sergu užkrečiama liga, tai, savaime suprantama, darysiu viską, kad savo artimo neužkrėsčiau. Kol nepasveiksiu, nesiartinsiu prie jo ir laikysiuosi kitos įprastos tvarkos. Šitokiu atveju artimo meilė reikalauja paisyti kito sveikatos bei gyvybės. Tačiau kai pasveikstu [esu sveikas] ir nebejaučiu jokių ligos požymių, galiu su savo artimu bendrauti – laisvai, be jokio skiepo.

Klaidingai suprantame žmogų ir pasaulį, jeigu net ir visus sveikuosius paskelbiame pavojingais, uždarome ilgalaikiame karantine ir tik tada paleidžiame į normalų gyvenimą, kai jie pasiskiepija. Juk gyvename puolusiame pasaulyje, kuriame visada buvo greitai mutuojančių virusų, ligų ir mirčių, ir kurių visada bus. Apgaudinėjame save manydami, kad tai sustabdysime masiniu žmonijos skiepijimu. Deja, ir ateityje teks kliautis, kad mano ir mano artimo sveikatą nuo virusų, ligų ir mirties pavojaus saugos Dievas – kad galutinė atsakomybė už visa tai yra jo, o ne mano. Ir susitaikyti su mintimi, kad artimas vieną dieną mirs, ir ne nuo koronos ar kito susirgimo, o Dievo valia, kadangi Jis yra gyvenimo ir mirties Viešpats: „O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!“ (Mt 6, 27).

Ir paskiepytieji gali kitą užkrėsti

Ir po pasiskiepijimo bet kuria iš iki šiol įteisintų vakcinų negalima garantuoti, kad užkratas neplis. Nes būtent kvėpavimo takų ligų atveju sudėtinga skiepais pasiekti vadinamojo visiško imuniteto, kuris rodytų, jog skiepas nuo užkrato saugo ne tik mane, bet ir mano artimą. Taip yra dėl to, kad antikūnai gaminasi kraujyje, o virusas plinta per kvėpavimo takus ir gali pasiekti paskiepytąjį dar iki prasidedant gamintis jo antikūnams. Tai patvirtina ir BioNTech skiepų kūrėjas Uguras Sahinas, 2020 gruodį žurnalui „Stern“  pripažinęs, jog nėra aišku, ar šio gamintojo patvirtinta vakcina „saugos tik nuo ligos, ar ir nuo infekcijos“.

Izraelyje, kur visuomenės vakcinavimo mastas yra didžiausias pasaulyje, atliktas tyrimas leidžia manyti, kad 96 procentai paskiepytųjų BioNTech vakcina galėjo įgyti visišką imunitetą. Tačiau šie duomenys nelaikytini galutiniais, kol nėra patvirtinti nepriklausomų tyrėjų bei paskelbti mokslo leidiniuose. Tad kol kas esamomis žiniomis mano pasiskiepijimas mano artimui visiško saugumo, deja, negarantuoja. Be to, nėra ištirtas ir vakcinos poveikio ilgalaikiškumas bei apsauga nuo besirandančių naujų viruso atmainų. Todėl, egzistuojant šitokiai neapibrėžtai padėčiai, verčiau neskubėti apeliuoti į artimo meilę.

Vakcina turi būti saugi

Artimo meilės įsakymas turi sąlygą: mylėti savo artimą kaip save patį. Tai savotiškas meilės „minimumas“. Pagal jį pirmiausiai turiu nustatyti, ar skiepas nepridarys žalos man pačiam ir tik tada rūpintis įtaka mano artimui. Be to, reikia turėti omenyje, kad skiepijami sveiki asmenys, todėl reikalavimai skiepams privalo išlikti itin aukšti. Būtent dėl šios priežasties iki šiol skiepų gamyboje galiojo ypatingai griežtos taisyklės bei pakankamo ištyrimo reikalavimai. Dėl to saugios vakcinos sukūrimui įprastai prireikdavo vidutiniškai bent dešimties, dvylikos metų.

Procesų teleskopavimas – t. y., taip, kaip buvo kuriamos dabartinės koronavakcinos, kai,  neparastai trumpinant gamybos etapus, jie sustumiami vienas į kitą tarsi teleskopas ir taip iš metų metus užtrunkančių tyrimų padaromi vos kelių mėnesių trukmės bandymų laikotarpiai – mokslininkų nuomone, galėtų būti taikomas tik labai retais atvejais, kadangi didina grėsmę sukelti daugybę rizikingų padarinių. Vienas iš Žmogaus genomo projekto įkūrėjų, genetikas ir virologas Williamas A. Haseltine‘as 2020 birželį rašė: „Tyrimų bei patvirtinimo etapų teleskopavimas visiems besirengiantiems skiepytis kelia bereikalingų rizikų... Net kas tūkstantajam iš šimto milijonų paskiepytųjų pasireiškiantis sunkus šalutinis poveikis reiškia žalą šimtui tūkstančių iki tol buvusių sveikų žmonių... Tad abejoti yra dėl ko.“ (cit. iš Clemens G. Arvay, Corona-Impfstoffe Rettung oder Risiko?, 2021)

Taip pat ir medikas bei molekulinės biologijos profesorius, daktaras Paulas Cullenas rašo: „Kiekvienos testavimo fazės trumpinimas yra susijęs su aukštesne šalutinio poveikio rizika bei prastesniu veiksmingumo įvertinimu. Ir tai visiškai nepriklauso nuo tyrimų kokybės, kadangi skiepų sukeliamas šalutinis poveikis yra klastingas ir sunkiai prognozuojamas dalykas. Antai pastaruoju metu net aptarinėjama galimybė, kad kai kurios koronavakcinos ne tik neapsaugos nuo Covid–19, bet dėl susidarančių tam tikrų antikūnų infekciją sustiprinančio poveikio (angl. antibody dependent enhancement, ADE; kai tam tikri susidarę antikūnai, tvirtinasi viruso paviršiuje ir jį ne neutralizuoja, o kaip tik gerina jo įsiskverbimą į ląstelę bei didina dauginimąsi ir sklaidą organizme), ligą dar labiau sukomplikuos.“ Politiniame bei medijų diskurse labai trūksta profesionalaus ekspertų vertinimo skiepų saugumo tema, net galima pamanyti, jog tai tyčia ignoruojama. Kyla įtarimas egzistuojant politinį bei ekonominį interesą tiesiog apeiti ilgalaikę vakcinų stebėseną bei įvertinimą. Todėl profesorius Cullenas perspėja: „Reikia būti tvirtai įsitikinus, kad nauda žymiai ir užtikrintai pranoks riziką. Jeigu to nėra, skiepijimas prilygsta sveikatos žalojimui.“ (https://www.tichyseinblick.de/gastbeitrag/massenimpfung-gegen-sars-cov-2/)

Vadovaujantis tyrimų išvadomis, rodančiomis, kad vidutinis mirtingumas nuo Covid–19, kaip 2020 10 14 nustatė PSO užsakymu atlikta profesoriaus J. Ioannidiso vadovaujama studija, siekia 0,27 procento (https://www.who.int/bulletin/online_first/BLT.20.265892.pdf) ir dėl to lygintinas su vidutinio sunkumo gripo mirtingumu, o dažniausiai nuo Covid–19 mirštančiųjų (t. y., turėjusiųjų teigiamą PGR testą) amžiaus riba siekia 83 metus (tiek, kiek vidutiniškai išgyvena žmonės Vokietijoje), vadinamoji koronapandemija jokiu būdu nelygintina su kitomis tokių pavojingų užkratų kaip pvz., raupai, pandemijomis. Dėl to, nėra jokios priežasties nesilaikyti įprastų saugumo standartų, prisiimant galimai sunkesnius skiepijimo padarinius.

Dėl per menkai ištirto vakcinų poveikio, bet kokia skiepijimosi prievarta, nesvarbu, ar įstatymu reglamentuota, ar įgyvendinama netiesiogiai (per viešojo gyvenimo draudimų panaikinimą „žaliojo paso“ ar kitokių leidimų pavidalais), laikytina agresyviu išpuoliu prieš Konstitucijoje numatytas žmogaus laisves ir yra visiškai atmestina.

Esama gerų alternatyvų

Jau metus laiko priverstinai sukamės nepaliaujamos propagandos karuselėje. Vis aiškiau matosi, kad politikai ir žiniasklaida tyčia žmonėms varo baimę bei paniką, siekdama įgyvendinti tariamo atsako į vadinamąją koronapandemiją priemones: reikalavimus dėvėti kaukes, vengti socialinių kontaktų, laikytis karantinų, skiepytis. Stebina, kaip patikliai šiems veiksmams pritaria ir daugybė krikščionių, visai nekreipiančių dėmesio į šitokius radikalius bei ilgalaikius jų pagrindinių teisių ir laisvių suvaržymus. O juk Jėzus Kristus mus visus moko laikytis sveiko skepsio bei kritiškumo politinių valdžių atžvilgiu: „Jūs žinote, kad tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią.“ (Mt 20, 25) – ne tik tuometinių karalių ar imperatorių, bet ir šiandienių ministrų pirmininkų bei prezidentų.

Atėjo laikas politikoje ir medijose pagaliau pradėti plačiau diskutuoti bei diegti alternatyvų požiūrį, pavyzdžiui, taip, kaip jis pristatytas Harvardo, Stanfordo ir Oksfordo universitetų epidemiologų sudarytoje ir 2020 10 04 paskelbtoje „Didžiojo Barringtono deklaracijoje“ (https://gbdeclaration.org/great-barrington-declaration-lithuanian/). Štai kelios citatos:

„Laimei, mūsų supratimas apie virusą auga. Mes žinome, kad COVID-19 mirties tikimybė vyresniems ir silpniems žmonėms yra daugiau nei tūkstantį kartų didesnė nei jaunimui. Tiesą sakant, vaikams COVID-19 virusas yra mažiau pavojingas nei daugelis kitų ligų, įskaitant gripą.

Didėjant gyventojų imunitetui, sumažėja infekcijos pavojus visiems – taip pat ir pažeidžiamiems. Mes žinome, kad visos populiacijos galų gale pasieks kolektyvinio ar bandos imunitetą – tašką, kuriame naujų infekcijų lygis yra stabilus. Tam gali padėti vakcina, bet ji nėra būtina. Todėl mūsų tikslas turėtų būti sumažinti mirtingumą ir socialinę žalą, kol pasieksime bandos imunitetą.

Empatiškiausias požiūris, kuris subalansuoja bandos imuniteto pasiekimo riziką ir naudą, yra leisti tiems, kuriems gresia minimali mirties rizika, normaliai gyventi savo gyvenimą, įgauti natūralų imunitetą virusui, tuo pačiu geriau apsaugant tuos, kurie priklauso aukščiausiai rizikos grupei. Mes tai vadiname sutelkta apsauga [angl. focused protection].“

Dievas nugali ligas ir mirtį

Medicinos pažanga yra geras ir reikalingas dalykas, o kova su ligomis – didelis visų laikų krikščionijos troškimas. Tačiau ne bet kokia kaina! Visiškai sunaikinti ligas ir mirtį gali tik tai visagalis Dievas ir jis tai pažadėjo padaryti amžinybėje: „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“ (Apr 21, 4) Turėtume saugotis nepasiduoti pagundai mėginti šį būvį priartinti žmogiškomis jėgomis bei priemonėmis, nes visos pastangos sukurti dangų žemėje iki šiol yra baigęsi pragaro žemėje sukūrimu. Kol gyvename šiame pasaulyje, artimo meilė reiškia vieną dalyką: savo artimui „šios mirtinos ligos“ akivaizdoje paskelbti apie Jėzų Kristų, kuris apie save byloja:

„Nebijok! Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus.“ (Apr 1, 17–18)

Šaltinis: „Aufbruch – Informationen des Gemeindehilfsbundes“ (2021/3)

Johann Hesse yra pastorius, teologas ir ekonomistas. Nuo 2008 „Gemeindehilfsbund“ (Bendruomenių pagalbos sąjungos, Krelingen, Vokietija) direktorius (vadybininkas). 1992 kun. H. Kemnerio įkurta Sąjunga remia tikinčiuosius Vokietijos liuteronų, reformatų ir jungtinėse bažnyčiose renginiais, leidiniais, radijo ir televizijos programomis (žr. ir gemeindenetzwerk.de). Dabartinis Sąjungos vadovas yra kunigas dr. J. Cochlovius. Šiai Sąjungai priklauso ir Latvijos liuteronų bažnyčios arkivyskupas J. Vanags bei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios katechetas Holger Lahayne. 

Dvasininkai

Raimondas Stankevičius

8 655 43678

Tomas Šernas   

8 655 43678

Rimas Mikalauskas

8 686 66383

Frank van Dalen

8 616 01303

Holger Lahayne

8 686 60684

Vaidotas Ickys

8 691 21477

Dainius Jaudegis 

8 686 43344

Romas Pukys

8 650 50302


Sigita Veinzierl
   (ilgalaikėse atostogose)

Tomas Sakas  (akademinėse atostogose)

 


    

          

Senjoratas

Raštinės adresas

Pylimo g. 20-13,
LT-01118, Vilnius

Generalinis superintendentas

  8 655 43678
Vicesuperintendentas   8 655 43677
Kanclerė   8 699 04137
    

Skaityti plačiau...

 

 

 

Rekvizitai

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia - Sinodas
Identifikavimo kodas: 192100594
Adresas: Reformatų g. 3a, LT-41175 Biržai
Kontaktinis el. paštas: info[eta]ref.lt 
Telefonas: +370 450 35100
Banko kodas: 40100, Luminor Bank AB
Sąskaita: LT174010041300081376

Prisijungimas