2023 m. kovo 21 d. Vilniuje sušauktame Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime naujuoju Pirmininku išrinktas liuteronas Kęstutis Pulokas – mūsų Reformatų žinia leidinio bendradarbis.

Sveikindami Kęstutį tapus šios labai reikalingos ne tik Mažajai, bet ir Didžiajai Lietuvai visuomeninės organizacijos vadovu, linkime Jam sėkmingo darbo ir tikimės, jog Jis neapleis ir mūsų spaudos. 

MLRT buvo įsteigta 1989 m. gruodžio mėn. Vilniuje iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 1989 m. rugsėjo mėn. įkurtos Mažosios Lietuvos genocido ir kultūros klausimų komisijos.

Iš pradžių ji veikė prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, nuo 1992 m. – prie Lietuvos Respublikos Seimo, o nuo 1993 m. birželio mėnesio – kaip savarankiška organizacija,

kuri rūpinasi Mažosios Lietuvos lietuvių (baltų) kultūros paveldo išsaugojimu, lietuvių raštijos, kultūros, istorijos ir visuomenės veikėjų atminimo įamžinimu, Karaliaučiaus krašto lietuvių tautiniais, kultūros, dvasiniais, švietimo poreikiais.

MLRT nuo pat jos įkūrimo, t. y. beveik 34 metus vadovavo Vytautas Šilas, kuris pareiškė norą pasitraukti iš vadovo pareigų ir kandidatu į pirmininkus pasiūlė žurnalistą, visuomenininką Kęstutį Puloką. Jo kandidatūrai susirinkimas vienbalsiai pritarė.

Kęstutis Pulokas – šakninis liuteronas. Abu tėvai, seneliai – liuteronai. Tėvas Gediminas Karolis Pulokas (1939–1998), Lietuvos kariuomenės kūrėjas, pulkininkas, buvo KAM viceministras, Civilinės saugos departamento direktorius, siekė stiprinti valstybės institucijų ir religinių bendruomenių sąveiką, bendradarbiavo su Pasaulio Bažnyčių Taryba. Mama – gydytoja terapeutė Bilga Pulokienė (Žemaitaitytė), Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos atkūrimo signatarė. Brolis Gediminas Pulokas – vertėjas, irgi aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje.

Žurnalo Donelaičio žemė redakcija kalbino naujai išrinktąjį pirmininką. Spausdiname ištrauką, kurioje išsamiau susipažinsime su Kęstučiu Puloku – mūsų reformatų spaudos aktyviu bendradarbiu, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotoju, vienu iš tų, kurie serga paminklo Lietuvos Reformacijos ir raštijos pradininkams pastatymu Reformatų sode.

ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS 

Kaip atsirado susidomėjimas Mažąja Lietuva ir jos problematika?  Susidomėjimas atsirado labai natūraliai – mano šaknys ten. Taigi, pirmiausia per šeimą, giminę. O prasidėjus Atgimimui, imta vis atviriau kalbėti ir iki tol viešai nutylimomis Klaipėdos krašto ir visos Mažosios Lietuvos temomis.

Pirmoji mano, tuomet dar abituriento, publikacija – replika žurnale „Švyturys“ 1989 m. buvo Mažosios Lietuvos klausimu. Tuomet ėmė telktis visuomeninės organizacijos, atsikūrė bažnytinės bendruomenės, vėrėsi plačios galimybės bendrauti su išeivija. Visa tai skatino įsitraukti į visuomeninę veiklą.

1994 m. VU Filologijos fakultete baigiau lietuvių kalbos ir literatūros studijas, esu vertėjas (daugiausia iš anglų kalbos), redaktorius, spaudos bendradarbis. Šalia kitos veiklos, 1993–1994 m. buvau Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos dvimėnesinio leidinio (Mūsų žinios, nuo 1994 m. gegužės – Liuteronų balsas) vyr. redaktorius. Nuo 2005 m. daugiau nei dešimtį metų redagavau Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios mėnraštį Lietuvos evangelikų kelias. Nenuostabu, kad Lietuvos liuteronų spaudoje nemažai vietos skirta Mažosios Lietuvos istorijai ir šiandienai: daugelį tikinčiųjų su Mažąja Lietuva sieja kilmė, šeimos ryšiai, būtent Klaipėdos krašte ir šiandien yra tankiausias evangelikų liuteronų parapijų tinklas Lietuvoje, jos yra svarbios įvairialypio lietuvininkų paveldo liudytojos.

Kokie svarbiausi darbai ir iššūkiai laukia MLRT? Kokie jos veiklos ateities planai?

Tęsti pradėtus darbus, ieškoti naujų veiklos sričių ir galimybių sparčiai kintančiame pasaulyje.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2023-ieji yra paskelbti Klaipėdos krašto metais. Suprantama, pagrindiniai Klaipėdos krašto ir Lietuvos Respublikos susijungimo 100-čio minėjimo renginiai vyko metų pradžioje, tačiau minėjimui turime visus metus. Norėtųsi, kad šio istorinio įvykio svarba būtų aiškiau akcentuojama ne vien regioniniu, bet ir nacionaliniu mastu. Nepamirštant ir už mūsų valstybės sienų likusios Mažosios Lietuvos dalies.

Labai svarbi informacijos sklaida. MLRT kolegijos nario Valentino Juraičio rūpesčiu trečius metus veikia interneto svetainė www.mazojilietuva.lt. Vertėtų bendromis jėgomis stiprinti jos turinį, o kartu ir žinomumą. Būtina bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su artimomis visuomeninėmis organizacijomis – Lietuvininkų bendrija Mažoji Lietuva, K. Donelaičio, Vydūno ir kitomis draugijomis.

 Pasinaudota Algio Vaškevičiaus straipsniu žurnale Donelaičio žemė  2023 m. kovas Nr.1(242)

Foto:

Sveikinimo akimirka K. Pulokas, B. Kurgonienė, V. Šilas

Nuotraukos Jono Česnavičiaus