Viktorija Liauškaitė

Nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iškilmingai perlaidojus kunigaikščius Radvilas ir jų šeimos narius, Lietuvos reformatai pirmąjį rugsėjo šeštadienį renkasi buvusios Reformatų Bažnyčios vietoje ant Dubingių piliakalnio.

Taigi ir šiemet, rugsėjo 7-ąją, jau penkioliktą kartą, čia  vėl įvyko kapinių šventės pamaldos, kurių metų paminėti ir prisiminti didikai Radvilos – Reformatų Bažnyčios globėjai, puoselėtojai ir Dievo žmonės, taip pat paminėti ir kiti reformatai, anksčiau ar vėliau iškeliavę Amžinybėn.

Džiugu, kad pamaldose dalyvavo gausus būrys tikinčiųjų iš įvairių parapijų – Biržų, Panevėžio, Kauno  bei Vilniaus.

Pamaldos vyko po atviru dangumi čia kadaise stovėjusios ev. reformatų bažnyčios vietoje. Čia viena po kitos stovėjo trys bažnyčios. Jonušo Radvilos rūpesčiu XVII a. buvo sumūryta nauja renesansinė evangelikų reformatų bažnyčia, kurios rūsyje buvo įrengta kripta Radvilų giminei laidoti. XVIII a. per Šiaurės karą Radvilų palaikai buvo saugiai paslėpti. Jų niekas negalėjo rasti ištisus 300 metų. Tik 2004 m. archeologai surado Radvilų palaikus. Nustačius jų tapatybę 2009 m. bažnyčios vietoje buvo įrengta kripta, ir joje sarkofage perlaidoti Radvilų giminės palaikai (5 vyrai ir 3 moterys).

Pamaldas laikė kun. Holger Lahayne ir katech. Dainius Jaudegis. kun. Holger Lahayne pamokslas buvo labai tinkamas su šia vieta – Dubingiais ir su kunigaikščiais Radvilomis, kurie ir yra čia palaidoti:  ,,Šioje vietoje, Dubingiuose, kadaise stovėjo reformatų bažnyčios pastatas. Kai Reformacija Lietuvoje prasidėjo, evangelikai dar neturėjo savo bažnyčios pastatų, o susirinkdavo, pavyzdžiui, kilmingųjų dvaruose. Vilniuje evangelikai pradžioje telkėsi Lukiškių dvare, kurio savininkas buvo kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis.

XVI amžiaus viduryje Radvila Juodasis gavo aukščiausias valstybės pareigas Lietuvoje. Šiandien minime Radvilų giminę, kadangi Juodasis buvo šios šalies Reformacijos judėjimo pradininkas ir globėjas.

Todėl būtent jam, kaip labai įtakingam LDK veikėjui, 1556 m. vasario mėnesį popiežiaus nuncijus Luigi Lippomanas parašė laišką – mandagaus tono, bet griežto turinio. Mat Romos bažnyčios nuncijus buvo gavęs žinių iš Vilniaus, kad Radvila esąs „eretikų vadas“, globojantis „melagius pamokslininkus“, eucharistijos auką niekinąs, atmetąs skaistyklą ir tikįs – koks siaubas! –, kad „kunigai turi būti vedę, o pamaldos skelbtinos gimtąja kalba“.

Lippomano lotyniškasis laiškas išprovokavo gerokai ilgesnį Radvilos atsakymą. Būtent šis atsakomasis laiškas laikomas ir pirmuoju LDK Reformacijos manifestu. Pirmą kartą Lietuvoje aukšto rango politikas tapo Reformacijos šalininku ir atvirai paskelbė apie savo atsiskyrimą nuo Romos bažnyčios. Tais pačiais, 1556, metais Karaliaučiuje abu laiškai buvo išleisti drauge – kad visi matytų, kaip puikiai Radvila atmeta nuncijaus priekaištus ir apgina Reformacijos mokymą. 2015 m. buvo išleistas Dviejų laiškų faksimilinis leidimas kartu su vertimu į lietuvių kalbą“ , – sakė kun. Holger Lahayne.

Ką Mikalojus Radvila Juodasis savo laiške rašė apie Bažnyčią? Kur ji tuo laiku buvo, jei evangelikai dar neturėjo nei pastatų, nei tvirtos organizacijos? Tai išgirdome jaunuolių perskaitytų citatų iš Radvilos atsakomojo laiško Lippomanui.

Po pamaldų Asvejos regioninio parko lankytojų centre vyko Dubingių bendruomenės ir Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos (LRIKD) susitikimas. Renginį moderavo LRIKD valdybos narė Aurelija Arlauskienė.  

Jo metu iš visos Lietuvos suvažiavę reformatai kartu su dubingiečiais išklausė Biržų reformatų parapijos klebono, kun. Rimo Mikalausko paskaitą "Kunigaikščių Radvilų evangeliškas tikėjimas, nešęs vaisius Lietuvai". Kun. R. Mikalauskas įtaigiai ir įdomiai perskaitė paskaitą, po jos sulaukta komentarų bei klausimų iš auditorijos.

Vėliau viešosios įstaigos „Dubingių pilies fondas“ vienos iš steigėjų Virginija Dunauskienė ir Eglė Ulienė, įtaigiai papasakojo  apie Fondo įkūrimą bei kitus svarbius Dubingių, kaip 2024 m. Mažosios kultūros sostinės, darbus. Renginyje dalyvavusi LRIKD pirmininko pavaduotoja, valdybos narė, doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė paragino susirinkusius nepamiršti ir aukoti Vilnuje statomui paminklui skirtam Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams. Aukoti galite paspaudę šią nuorodą: Paminklas Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams | Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

Tradicinėje agapėje bendrauta, pasidalinta džiaugsmais ir rūpesčiais. O jaunasis Vilniaus reformatų bažnyčios vargonininkas Liudvikas Lahayne nustebino nuostabia muzikine dovana.

reformacija.lt

Kęstučio Puloko nuotraukos