Prasideda Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios tarnautojų mokymai
„Esu rūmų žmogus, labiau atsidėjęs karybai ir teisėtvarkai, negu teologijos studijoms“, rašo Mikalojus Radvila Juodasis laiške L. Lippomanui. Vis dėlto kunigaikštis pasirodo pakankamai įsigilinęs į krikščionybės mokymą ir ko puikiausiai atremia popiežiaus nuncijaus argumentus. Po gero šimtmečio, Radvilų palikuonei Liudvikai Karolinai Radvilaitei taip pat nestinga teologinio įžvalgumo.
Laiške Lietuvos reformatų bažnyčios Sinodui ji ragina visus „dėstyti tikėjimo tiesas ir Dievo Žodžiu vesti žmones į amžiną gyvenimą.“ Mikalojaus Radvilos Rudojo atšakos viena iš paskutiniųjų atstovių, būdama pasaulietė, puikiai išdėsto ir pabrėžia teologinio lavinimo, katekizmo mokymo bei Bibliją aiškinančio pamokslavimo svarbą.
Abu Radvilos išreiškia reformatorišką įsitikinimą, jog rūpintis dvasingumu bei teologija nėra vien tik ordinuotų dvasininkų reikalas. Bažnyčios gerovė yra visų tikinčiųjų atsakomybė. Šį principą tarsi įkūnija Andrius Volanas – XVI a. antros pusės LDK tvirčiausias evangelikų mokymo gynėjas, irgi neturėjęs dvasininko ordinacijos. Neatsitiktinai būsimo paminklo „Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams“ tik trys kolonos skiriamos dvasininkams, o iš LDK aktyviai veikusiųjų – nė vienam.
Radvilos ir Volanas drįsta taip pasisakyti, kadangi jų palaikomi reformatoriai iš esmės atnaujino Bažnyčios supratimą. Pagal Romos katalikų mokymą kunigai ir vyskupai per šventimus gauna išskirtinę dvasinę žymę ir „šventąją galią“; jie padaromi ypatingai panašiais į Kristų, idant tiktų tarnauti Jo tiesioginiu įrankiu. Romos katalikų ordinuotieji tarnautojai laikomi esmiškai kitokiais nei visi tikintieji, gausiau apdovanotieji dvasinėmis malonėmis.
Evangelikai tam aiškiai prieštarauja: Dievo žodžio skelbėjai ir sakramentų teikėjai nėra niekaip esmiškai pakeisti ir nesudaro jokio atskiro luomo. „Volanas visus tikinčiuosius paaukština iki kunigų“, rašo K. Daugirdas savo knygoje apie reformatorių. Anot Daugirdo, Volanas pabrėžia „visų krikščionių pareigą savarankiškai gilintis į tikėjimo tiesas, kurių jie, be jokių abejonių, gali išmokti pranašo Kristaus mokykloje...“. Jėzus Kristus kaip „unikalus vyriausiasis kunigas ir mokytojas“ eliminavo „bet kokius esminius skirtumus tarp pasauliečių ir dvasininkų“.
Šie Reformacijos principai bei Lietuvos reformatų paveldas mums šiandien meta didelį iššūkį. Argi ir mes neprivalome „gilintis į tikėjimo tiesas“, nesame pašaukti mokyti ir mokytis bei siekti vesti žmones „į amžinąjį gyvenimą“? Juk ir mes bažnyčios savivaldos institucijose, Konsistorijoje ir Sinode, visi kartu sprendžiame ne tik ūkinius ar administracinius, bet ir tikėjimo bei mokymo klausimus!
Supratusi pareigą ir poreikį statydinti Bažnyčią bei ugdyti tarnautojus, ir mūsų Konsistorija savo sprendimu po Naujųjų metų pradeda tarnautojų mokymus. Juose bus siekiama gilintis į Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios paveldą bei istoriją, savivaldą ir išpažinimo doktrinas. Tad visus kviečiame atnaujinti Biblijos žinias bei susipažinti su biblinės sielovados pagrindais!
2025 metais numatyti keturi dienos seminarai: Reformacijos istorija (mokymus ves dr. D. Karvelis), Bažnyčios teisės pagrindai (kun. R. Mikalauskas), Įvadas į Bibliją (R. Babarskas, LCC ir EBI dėst.), Įvadas į biblinę sielovadą (past. D. Širvys, EBI dekanas). Seminarai vyks gyvai, bus transliuojami ir įrašomi. Apie tikslią vietą ir laiką pranešime konkrečiai datai priartėjus.
Nuo sausio, kiekvieno mėnesio antrą penktadienį, 18 val., vyks Antrojo šveicariškojo išpažinimo studijos (iš viso 12 susitikimų; vedėjas kun. H. Lahayne). Studijos bus transliuojamos ir įrašomos bei vyks gyvai Vilniaus parapijos namuose.
Į mokymus kviečiame visus esamus ir būsimus kuratorius, Sinodo delegatus, Konsistorijos narius, parapijų seniūnus bei visus bažnyčių tarnautojus, o taip pat ir tuos, kurie nori atnaujinti bei pagilinti žinias. Mokymai prasidės 2025 m. sausio 10 d. (Antrojo šveicariškojo tikėjimo išpažinimo studijomis) ir baigsis 2026 pavasarį.
Siekdami mokymų didesnio naudingumo, dalyvių prašome užsiregistruoti. Tai padaryti turėtumėte iki sausio 7 d.: holger.lahayne@gmail.com, tel. +370 686 60684 (kun. Holger Lahayne).
InfoRef_LT