Gabrielius Lukošius

Laisvę pradedame ypatingai vertinti tada, kai ją prarandame. Tai gali būti tiek asmeninė, tiek visos valstybės laisvė.

Galbūt anksčiau laisvai galėjai praeiti pro alkoholinių gėrimų skyrių, o dabar tai jau tik sąžinės graužatį keliantys prisiminimai, nes turėta laisvė prarasta.

Sunku net įsivaizduoti, kokį vidinį skausmą patyrė mūsų tėvai ir seneliai, kai pasibaigus karui teko gyventi pavergtoje Lietuvoje arba siaubingai vargti tremtyje. Daug Lietuvos sūnų atidavė savo gyvybę pasipriešinimo kovose. Žmonės nebegalėjo viešai kalbėti apie prarastą laisvę.

Tačiau dalies žmonių širdyse laisvės troškimas neužgeso. Atsiradus galimybei, giliai sielose rusenusios žarijos įsiliepsnojo ir įvyko tai, kas jau atrodė kaip niekada neišsipildysianti svajonė. Padvelkė Laisvės dvasia.

Mes atgavome Lietuvos nepriklausomybę. Ir tuomet pamatėme, kad didžiausias darbas dar prieš akis – išsivaduoti iš vidinės vergystės, vergiškos mąstysenos, kuri kaip bjauri smarvė, įsigėrusi į mūsų sielas.

Kaip išlaikyti atgautą laisvę ir vėl jos neprarasti? Kaip nuolatos matyti jos grožį ir ją pamilti taip, kad kito žmogaus laisvė būtų brangesnė už savo naudą? Nes jeigu mano nauda man brangesnė už kito asmens laisvę, aš naudą myliu labiau negu laisvę, ir vieną dieną savo paties laisvę iškeisiu į tai, kas tuo metu atrodys naudingiau. Kaip pamatyti ir patikėti, jog tam, kad išgyvenčiau, man nereikia nei kito pavergti, nei pačiam išsižadėti laisvės?

Tenka paklausti savęs, iš kur atsiradau, ir kas mane pašaukė į šį pasaulį? Kas įdėjo į širdį laisvės troškimą? Kodėl laisvė gali būti brangesnė už gyvybę?

Randu tik vieną nuoseklų atsakymą į šiuos sunkius klausimus. Tas, kuris mus pašaukė gyventi, pats laisvę brangina labiau už gyvybę.

Jis suteikė mums laisvę rinktis, net jei mūsų pasirinkimas gali būti pražūtingas. Mums tai atrodo keista ir nesuprantama. Kaip galima tiems, kuriuos myli, suteikti laisvę pasirinkti blogį?

Už pasirinktą blogį teks atsakyti, tačiau kur nėra galimybės pasirinkti blogį, ten nėra laisvės, o kur nėra laisvės, nėra ir tikros meilės.

Atgauta laisvė – didelė brangenybė, bet mūsų ateitis priklausys nuo to, ką pasirinksime.

Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas (Evangelijos pagal Morkų 16 skyriaus 15–16 eilutės).