2025 m. sausio 9 d., ketvirtadienį, Vilniuje lankėsi Vokietijos Lippės krašto Bažnyčios vadovai: superintendentas kun. Dietmar Arends, Diakonijos ir ekumeninių ryšių vadovas kun. Dieteris Bökemeier‘is ir atsakingas už ryšius su Lietuvos liuteronų ir reformatų Bažnyčiomis kun. Frankas Erichsmeier‘is.

Pagrindinis susitikimas su Konsistorijos paskirta darbo grupe vyko ketvirtadienio ryte, o vakare susitiko su Vilniaus parapijos vadovybe, seniūnais, kuratoriais, vyresniaisiais, Konsistorijos nariais.

Partnerystės sutartis su Lietuvos evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų Bažnyčių ir Lipės krašto evangelikų liuteronų Bažnyčios Sinodų bei Detmoldo evangelikų reformatų Sinodu buvo iškilmingai pasirašyta 1992 m. rugsėjo 27 d., XV sekmadienį po Šv. Trejybės, Tauragėje. Ją pasirašyti paskatino dar 1990 metais, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir liuteronų bei reformatų parapijoms užsimezgus ryšius su vokiečių parapijomis ir prasidėjus artimai draugauti. Ryšiai buvo plėtojami ne tik tarp centrinės Bažnyčių vadovybės, bet ir tarp atskirų parapijų.

2012 m. lapkričio 15-18 d. Vokietijoje, Detmolde, buvo paminėtas Bendrystės dvidešimtmetis. Jubiliejaus renginiuose tada dalyvavo Lietuvos Bažnyčių vadovų vadovaujamos delegacijos: Lietuvos ev. liuteronų Bažnyčiai atstovavo vysk. Mindaugas Sabutis, kun. Jonas Liorančas ir LELB Jaunimo centro valdybos pirmininkė Rūta Šulskienė, Lietuvos ev. reformatų Bažnyčiai atstovavo gen. superintendentas kun. Tomas Šernas, Rasa Šernienė ir Biržų rajono Medeikiuose įkurtos VšĮ Vaiko užuovėja direktorė Daiva Janonienė.

Partnerystės sutartis su Lietuvos evangelikų liuteronų bei reformatų Bažnyčiomis buvo atnaujinta bei iškilmingai paminėtas šios sutarties 25-tis Giesmių šventės metu 2017 m. birželio 17 d. Šilutės Martyno Liuterio ev. liuteronų bažnyčioje. Į Šventę buvo atvykusi didelė vokiečių iš Lippės krašto Bažnyčios delegacija. Vienas iš jų – Vokietijos Evangelikų Bažnyčios kunigas Frankas Erichsmeieris, partnerystės tarp Vokietijos ir Lietuvos evangelinių Bažnyčių vystymosi liudininkas, dar būdamas studentu atvyko į Lietuvos kaimą ir išmoko lietuvių kalbą specialiai, kad galėtų geriau suprasti lietuvius, jų poreikius, bendrauti su eiliniais parapijiečiais.

Bendradarbiavimas tarp Vokietijos ir Lietuvos Bažnyčių išlaikė įvairius išbandymus.

Šįkart atvykę vokiečiai, atstovaujantys reformatams, susitiko tik su mūsų – Reformatų  Bažnyčios vadovybe, Vilniaus parapijiečiais. Pagrindinė priežastis – išsiaiškinti santykius, Lietuvos Reformatų Bažnyčiai išstojus iš Pasaulinės Reformatų Bažnyčių Bendrijos (PRBB – angl. WCRC). Todėl delegacijos sudėtyje tik dvasininkai, tarnaujantys reformatų parapijose.

Liuteronų kunigas Frank‘as Erichsmeier‘is, Vokietijos Lippės Evangelikų Bažnyčios ekumeninių ryšių vadovas, nuo 2024 m. pabaigos (2024-11-03) yra ir evangelikų reformatų Detmold Ost parapijos klebonas. Jis dabar tarnauja 50% Detmoldo evangelikams liuteronams ir 50% Detmold Ost evangelikams reformatams.

Susitikime Vilniaus parapijos namuose dalyvavo, be trijų svečių iš Vokietijos, mūsų Lietuvos Reformatų Bažnyčios gen. superintendentas kun. Raimondas Stankevičius, vicesuperintendentas kun. Rimas Mikalauskas, LERB Konsistorijos prezidentas Nerijus Krikščikas, Vilniaus parapijos klebonas Holgeris Lahayne, supažindinęs svečius su Vilniaus istorinėmis vietomis, architektūra, rūpinęsis  svečių buitimi, Vilniaus parapijos Tarybos pirmininkas Giedrius Vaitiekūnas bei kiti norėję susitikti su vokiečiais parapijiečiai.

Vokietijos Lippės krašto Bažnyčios delegacijos vadovas superintendentas kun. Dietmaras Arends savo kalbą pradėjo Evangelijos pagal Morkų 6 skyriaus 45-52 eilutėmis: .... ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo bepraeinąs pro šalį. Pamatę jį einantį ežero paviršiumi, pamanė, jog tai šmėkla, iš ėmė šaukti... Bet Jėzus tuojau juos prakalbino: „Nenusiminkite! Tai aš. Nebijokite!“ Tada jis įlipo pas juos į valtį, ir vėjas nurimo. 

D. Arends palygino Bažnyčią su valtyje sėdinčiais mokiniais ežero viduryje... Bažnyčiai būna sunku, jei ji nemato Jėzaus. Mes esame Kristaus mokiniai, nes Jis pašaukė mus ir pasiuntė skelbti Dievo Žodį. Kartais mes liekame vieni, kaip mokiniai vidurnakty vidury ežero, kartais mes bijome, nes kartais mes Jo nematome, bet kartais mums Jis pasirodė kaip vaiduoklis… Būkite drąsūs –Biblija mums tai nuolatos primena, ji kartoja nebijokite!

Superintendentas pasakojo jų Bažnyčios susikūrimo istoriją, kurią galima skaičiuot nuo 1538 metų, tada dar liuteronišką, o nuo 1605 metų jau pirmos pamaldos reformatų liturgija. Dalis krašto tikinčiųjų nesutiko, vyko net tarpusavio karas, kuris baigėsi 1617 metais sutarimu. Tuo metu kraštą valdęs kunigaikštis sutiko, kad dalis liks liuteronais, kitos žemės bus reformatai. Iki 1973 metų liuteronai ir reformatai nepriėmė kartu Komunijos.

Lippės krašto Bažnyčioje yra 65 parapijos, tarnauja 90 dvasininkų, apie 130 000 tikinčiųjų.

Superintendentas D. Arends vardijo šiuo metu jų Bažnyčiai svarbiausius iššūkius. Pirmiausia jis paminėjo klimato kaitą ir iš to kylančias problemas, nes daugėja šalyje migrantų, reikia juos integruoti į Bažnyčią. Kaip ir visur, gyventojai sekuliarėja, mažėja tikinčiųjų, nemažai atsisako būti Bažnyčios nariais. Nors Vokietijoje išstoti iš bet kurios Bažnyčios nėra paprasta – reikia teismo sprendimo. Sugrįžti – paprasčiau, užtenka pasikalbėti su parapijos kunigu ar superintendentu.

Mažėjant narių skaičiui, mažėja ir pajamos. Nario mokestis imamas ne iš visų, nedideles pensijas gaunantys senjorai nemoka, Bažnyčią išlaiko pasitūrintys, dirbantys piliečiai, verslininkai. Bet, mažėjant Lippės krašto Bažnyčiai priklausančių tikinčiųjų skaičiui, kas metai Ekonomikos departamentas perveda vis mažiau lėšų.

Kita nemaža problema, iškilusi pastaraisiais metais, – seksualinis priekabiavimas. Lippės Reformatų Bažnyčia priklauso Vokietijos Evangelinių Bažnyčių Sąjungai, kuri tyrė šį klausimą. Lippės Bažnyčioje nenustatyta smurtinių atvejų, bet tik „švelnus“ priekabiavimas.

Lippės krašto Bažnyčia yra palyginti su kitomis maža, nelabai skaitlinga ir vis mažiau turi tikinčiųjų ir dvasininkų. Bet stengiasi prisitaikyti prie esamos padėties, naujai formuoti sau užduotis, požiūrį, rasti naujus metodus, būdus kaip pritraukti jaunus žmones, keisti valdymo struktūrą. Jie stengiasi įtraukti migrantus, bendradarbiauja su migrantų tarptautinėmis bažnyčiomis, leidžia laisvesnę liturginę formą pamaldose, pop krikščionišką muziką, kurią propaguoja juodaodžiai tikintieji, atvykę iš Ganos, Afrikos valstybių. Tai kelia savų problemų, konfliktų. Kun. D. Arends sakė, jog turime įgyti drąsos nugalėti sunkumus pamokslaujant Bibliją, susitelkiant į Jėzų, Jis vadovauja Bažnyčiai.

Po kavos pertraukėlės apie Lietuvos Reformatų Bažnyčią nuo ištakų pasakojo LERB vicesuperintendentas, Biržų reformatų parapijos klebonas Rimas Mikalauskas. Jis palietė dabartinių laikų problemas, pabrėždamas, kad Bažnyčia neturi prisitaikyti prie pasaulio, o vadovautis Dievo Žodžiu – Biblija. Kun. R. Mikalauskas, kalbėdamas apie pastarųjų metų iššūkį – Covid‘o epidemiją, sakė, kad teigiama to pasekmė – pamaldų transliacijos internetu, tęsiamos ir dabar iš trijų bažnyčių: Biržų, Kauno, Vilniaus.

Vilnietė Austė Nakienė pastebėjo, kad mūsų, mažos evangelinės Bažnyčios katalikų apsuptyje, nuopelnas yra išsaugotas Reformacijos paveldas – Reformatų skveras, buv. kapinės, kuriose turi iškilti paminklas Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams.

Vilniečiai reformatai kasmet sukviečia visos Lietuvos reformatus susirinkti Dubingiuose buv. bažnyčios vietoje Malda ir giesme prisiminti ten kažkada gyvenusius, Viešpatį šlovinusius tikinčiuosius, kunigaikščius Radvilas, kurie globojo, puoselėjo Lietuvos Reformatų Bažnyčią, kūrė parapijas, statė Maldos namus.

Susitikimas Parapijos namuose baigėsi įteikiant atminimo dovanėles svečiams ir draugiškais apsikabinimais atsisveikinant. 

InfoRef_LT