Kun.Tomas Šernas

Netikinčiojo pasaulėžiūra ir savivoka yra panaši į pagoniškąją. Jai būdinga nuostata, kad pasaulis yra chaotiškas, o gyvenimas neturi prasmės, išskyrus tą prasmę, kurią žmogus ar tauta apibrėžia pati sau. Monoteistinis požiūris yra yra visiškai kitoks – ne žmogus, tauta ar partija apibrėžia gyvenimo prasmes, bet Dievas.

Biblinis požiūris į istoriją

Visose Biblijos knygose yra pabrėžtinai teigiama, kad žmogaus pasirinkimai ir jo gyvenimas yra ne beprasmiai. Nuo Pradžios knygos Dievo žodis sako, kad žmogus pats renkasi savo kelią ir likimą, o mums žinoma „pasaulio ir gyvenimo beprasmybės" matrica yra įskiepyta Gundytojo, kai jis gundė „...atsivers jūsų akys ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga". (Pr 3, 5).

Tomas Šernas

Rūta Vanagaitė neseniai pristatė savo sudarytą ir parašytą knygą "Mūsiškiai". Knygos pradžioje – dvi jaunų vyrų nuotraukos. Vienoje - jaunas žydų sportininkas, kuris olimpinėse žaidynėse kovojo už Lietuvą. Antroje - jaunas lietuvis, leitenantas, kuris vykdė žydų žudynes ir joms vadovavo. Abu mūsiškiai. Lietuvoje 1941-1944 m. buvo išžudyta beveik visa žydų bendruomenė - apie 200 tūkst. žmonių.

Šios knygos pristatymas žiniasklaidoje sulaukė didžiulio dėmesio. Po knygos anonso daugybė komentatorių, net knygos neskaitę, pasisakė agresyviai ir neadekvačiai.

Mane daugsyk ištiko kely baisi audra,
Žaibai, griausmai apniko, lietus, kruša, pūga.
Pavydą, melą, kerštą turėjau kantriai nešt,
Neužtarnautą šmeižtą, paniekinimą kęst...

Tenai jau aš laiminga gyvensiu amžinai
Su tais, kuriuos meilingai garbe apdabinai.
Ten laisva nuo niekybės dėkosiu Tau karštai,
Jau būstuos tėvonystės ilsėdama saldžiai...

351 giesmė. Evangelikų giesmynas. 1942m.

Gražina Dagytė

Praėjusį pirmadienį, sausio aštuonioliktąją, pamaldomis Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje pradėta 2016-ųjų metų tradicinė maldų už krikščionių vienybę savaitė. Jos tema – „Pašaukti garsinti šlovingus Dievo darbus" (pagal 1Pt 2,9).

Tik prasidėjus 2016-siems metams, sausio 9-ją, Bažnyčioje Tikėjimo Žodis įvyko atviras visuotinis susirinkimas – Sinodas. Jame svečių teisėmis buvo pakviesti dalyvauti ir Reformatų Bažnyčios atstovai. Sveikinimo žodį ir ateities galimo bendradarbiavimo viziją išsakė Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas. Šiame susirinkime reformatams atstovavo ir Sinodo kuratorius Giedrius Vaitiekūnas bei Vilniaus parapijos klebonas kun. Raimondas Stankevičius.

Sinodas buvo pradėtas pastorių Tarybos pirmininko Ramūno Juknos įžanginiu žodžiu, Bažnyčios šlovintojų giesmėmis, vyr. pastoriaus Gabrieliaus Lukošiaus pamokslu bei maldomis.

"Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė".
Kol 3, 9-10

Gimęs tvartelyje Dievo Sūnus nenori tavęs apakinti savo karališku spindesiu ir didingumu. Jėzus tave nori turėti kaip draugą, bet ne tarną. Jėzaus gundyme Šėtonas siūlė vadovavimą visoms karalystėms, bet Jėzus atsisakė. Dar yra patvirtinimas Šventajame Rašte, nes parašyta: „Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas" Jono 15,15

Laisvas žmogus pats turi nueiti skirtą kelią. Jo atsivertimas, tapimas Jėzaus draugu – tai gyvas pasikeitimo ir atsinaujinimo procesas mumyse. Dievas tik pastato kelio ženklus mūsų gyvenimo kelyje. Ženklai nurodo: „Atsargiai, čia yra aklavietė, čia posūkis, čia žaidžia vaikai, čia judėjimas draudžiamas."

Jėzus nori tų, kurie vykdytų jo valią kaip draugai, bet ne kaip tarnai. Jėzus mums siūlo savo meilę. Juk Evangelija sako: "Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda". Jono 15,13

Kalėdų šventės - ypatinga proga paprašyti Dievo, kad jis jus, jūsų santykius, jūsų šeimą ir jūsų Bažnyčią atnaujintų. Pagal Viešpaties atvaizdą.

Kun. Tomas Šernas
Generalinis superintendentas

Kaip nepasiklysti daiktų gausoje? Kaip nepasimesti renginių pasiūloje? Kaip atsirinkti, kas svarbiausia? Kaip atrasti tuose išsipūtusiuose dovanų maišuose tikrąją Kalėdų prasmę? Kaip pamatyti tikrąją šviesą, blizgančių lempučių jūroje?
Pašėlusiame lėkime atūžė ir šventadienis. Tik Dievo Žodis praturtina ir atgaivina. Nuramina mintis. Sušildo širdis. Sustabdo laiką.

Istoriją pamėgau dar nepradėjęs jos mokytis. Pradinėje mokykloje. Kai ėmiau savarankiškai skaityti. Berods, 3-ioje klasėje į mano rankas pateko istorijos vadovėlis. Jau skaičiau įvairias pasakas, padavimus, visi jie mane žavėjo riterių kilnumu, vyriškumu ir nuotykiais. Ir štai, mano rankose kiek patriušusi, bet iliustruota knyga. Ne pasakų, ne legendų, bet mokslinė knyga – tikras 5-os klasės istorijos vadovėlis! Su gražiais riterių, jų herbų, pilių ar batalijos scenų paveiksliukais. Susidraugavau su istorija ilgam. Dar labiau man pasisekė, jog 4-oje klasėje, jau pradėjus mokytis istorijos, mano pirmuoju istorijos mokytoju tapo mūsų fizinio lavinimo ir istorijos mokytojas – Jonas Vilčiauskas! Jaunas, stiprus vyras, ech, mūsų berniukų neabejotinas autoritetas...nebent dėl pareigų nusileidžiantis tik mokyklos direktoriui L. Dilkui. Beje, direktorių taip pat labai, labai gerbėm, o vėliau patyriau, jog ir jam istorija buvo svarbi.