Pirmasis Lietuvos liuteronų Sinodas
Kęstutis Pulokas
1919 metais buvo atkurta ne tik Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia – šią datą iškilmingai paminėjome rugsėjo 21 d. Švobiškyje, bet ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia. 1919 m. spalio 15 d. Kaune sušauktame Sinode oficialiai pasitraukta iš Rusijos evangelikų liuteronų bažnyčios, kuriai Didžiosios Lietuvos evangelikai liuteronai buvo pavaldūs nuo 1832 metų, ir atkurta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia. Sinode buvo išsirinkta laikinoji Konsistorija, kurios pirmininko pareigos patikėtos superintendentui kun. Henrikui D. Srokai. Šias pareigas jis ėjo iki 1922 m. kovo 31 d.
Įdomi H. D. Srokos biografija.
Evangelikų liuteronų kunigas, superintendentas, pirmasis atsikūrusios Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios Konsistorijos pirmininkas Henrikas Dzeržislovas Sroka. Foto daryta apie 1900 m.
Kun. Henrikas Dzeržislovas Sroka gimė 1858 m. liepos 16 d. Viskitkuose (Žyrarduvo aps., netoli Varšuvos) gausioje Augusto ir Katerinos Srokų šeimoje ketvirtas iš septynių vaikų. 1879 m. pradėjo studijas Dorpato (Tartu) universiteto Teologijos fakultete, kurį 1885 m. baigė teologijos daktaro laipsniu. Studijų metais priklausė korporacijai „Konwent Polonia“ – ši Dorpato universitete 1828 m. įsteigta organizacija, tęsusi uždaryto Vilniaus universiteto filomatų ir filaretų draugijų tradicijas, vienijo iš buvusios Abiejų tautų respublikos teritorijos kilusius įvairių pažiūrų ir tautybių studentus.
1884 m. lapkričio 30 d. Henrikas Dzeržislovas Sroka buvo ordinuotas Varšuvos Šv. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje ir paskirtas Augustavo diecezijos superintendento Leopoldo Eduardo Erdmano (1818–1899) pagalbininku, 1885–1886 m. tarnavo Garliavos evangelikų liuteronų parapijoje. Čia susipažino su būsimąja žmona, superintendento dukra Marta Erdmann (1860–1945), su kuria užaugino dukrą Haliną Sofiją.
Nuo 1886 m. Henrikas D. Sroka buvo Šakių evangelikų liuteronų parapijos kunigas, vėliau kurį laiką kartu administravo ir Sudargo filiją bei Garliavos parapiją su Prienų filija. Rūpinosi „Aušros“ ir kitų lietuviškų leidinių platinimu, steigė mokyklėles, talkino knygnešiams. Su juo, versdamas iš vokiečių kalbos F. Šilerio dramas, konsultavosi Vincas Kudirka.
1892–1894 m. kunigas Henrikas D. Sroka dar administravo Tauragės parapiją su filijomis, o 1893 m. – ir Jurbarko parapiją. 1900 m. prie Šakių dvaro įkūrė parką: pasodino įvairių rūšių medžių, suformavo tris kaskadinius tvenkinius, iš kurių vanduo nutekėdavo į Siesartį.
1913 m. kunigas Henrikas D. Sroka buvo išrinktas Augustavo diecezijos superitendentu, be to Šakių gimnazijoje dėstė klasikines kalbas.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui, superintendentas Henrikas D. Sroka, kaip ir nemaža dalis Vokietijos pasienyje gyvenusių evangelikų, ypač dvasininkų, 1915 m. buvo ištremtas į Rusiją. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, kunigas Henrikas D. Sroka sugrįžo į Šakius.
1919 m. spalio 15 d. buvo atkurta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia – Kaune sušauktame Sinode oficialiai pasitraukta iš Rusijos evangelikų liuteronų bažnyčios, kuriai Didžiosios Lietuvos evangelikai liuteronai buvo pavaldūs nuo 1832 m. Atkurtoji Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia išsirinko laikinąją Konsistoriją, kurios pirmininku išrinktas superintendentas kun. Henrikas D. Sroka. Šias pareigas jis ėjo iki 1922 m. kovo 31 d.
Toliau tarnaudamas Šakių evangelikų liuteronų parapijos klebonu, Henrikas D. Sroka dar administravo Kudirkos Naumiesčio (1928 11 01–1940 06 25) ir Garliavos (1930–1931) parapijas. 1929 m. liepos 22 d. kunigas Henrikas D. Sroka išrinktas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios lietuvių sinodo vicesenjoru, nuo 1934 m. iki 1937 m. buvo lietuvių liuteronų senjoras (išrinktas 1933 m. spalio 1 d. Sinode Tauragėje), vėliau – garbės senjoras. O Vytauto Didžiojo universitete veikusi studentų evangelikų „Donelaičio“ draugija 1930 m. rugsėjo 27 d. jį išrinko nariu rėmėju.
1934 m. vasario 1 d. kunigas Henrikas D. Sroka buvo išrinktas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos pirmininko pavaduotoju, 1936–1937 m. vėl ėjo Konsistorijos pirmininko pareigas.
1930-aisiais, Vytauto Didžiojo jubiliejaus metais, Šakių parapijos klebonas, superintendentas Henrikas D. Sroka už pavyzdingą tarnystę Dievui ir žmonėms buvo apdovanotas auksiniu tarnybiniu kryžiumi, ta proga Šakių evangelikų liuteronų bažnyčioje apsilankė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. 1934 m. lapkričio 30 d. Henrikas D. Sroka buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos DLK Gedimino II laipsnio ordinu.
Kunigas Henrikas D. Sroka drauge su kitais 1938 m. sudarė Lietuvos Respublikos kariuomenei skirtą pirmąjį ekumeninį bendrine lietuvių kalba parengtą liuteronų ir reformatų giesmyną Karys evangelikas. Prisidėjo rengiant bendrą Lietuvos evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčių Evangelikų giesmyną su maldomis (išleistas 1942 m. Kaune).
1941 m. kovo mėnesį kunigas Henrikas D. Sroka iš sovietų okupuotos Lietuvos pasitraukė į Vokietiją ir tų pačių metų rudenį mirė Noištetine, Pomeranijoje (vok. Neustettin, dab. Szczecinek, Lenkija).
* * * * * * *
Nuotraukoje Lietuvos evangelikų liuteronų dvasininkų konferencija Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje 1940 m. gegužės 26-27 d. Superintendentas kunigas Henrikas D. Sroka sėdi pirmoje eilėje penktas iš kairės. Šalia jo iš vienos pusės - ketvirtas prof. dr. Vilius Gaigalaitis, iš kitos - šeštas reformatų kunigas prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas. Antroje eilėje trečias iš kairės Vilniaus reformatų kunigas Aleksandras Piaseckis.