Šiais žodžiais prieš 25 metus išeivijos lietuviai Čikagoje, Tėviškės liuteronų parapijos bažnyčioje, atsisveikino su ev. reformatų Bažnyčios generaliniu superintendentu kun. Stasiu Neimanu (1899 03 04-1995 03 17), net 65-eris gyvenimo metus paskyrusiu Dievo Žodžio skelbimui Lietuvoje ir išeivijoje. Iki savo amžiaus pabaigos Jis buvo ypatingai susirūpinęs Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios problemomis ir jos tolesniu likimu.

Kun. St. Neimanas buvo labai aktyvus bažnytinės spaudos darbuotojas. Beveik kiekviename išeivijos lietuvių leistame žurnale Mūsų sparnai galime rasti pamokslų, homilijų, įdomių straipsnių apie mūsų Bažnyčios istoriją ir kitokios medžiagos, kuri mums, reformatams, yra neįkainojama vertybė.

Stasys Neimanas gimė Papilyje, Biržų raj., didelėje – keturi sūnūs ir šešios dukros – kunigo Adolfo ir Marijos Grinfesaitės Neimanų šeimoje paskutiniu vaiku – pagranduku. Kolegos dvasininkai kunigo Adolfo Neimano sūnų Stasį kartais vadindavo Benjaminčiku – kaip Senojo Testamento Dievo žmogaus Jokūbo jauniausiąjį mylimos žmonos Rachelės sūnų.

1911 m. Stasys pradėjo lankyti Biržų pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Rygos gimnazijoje.

 Pirmojo pasaulinio karo metais, artėjant frontui, 1915 m. šeima pasitraukė į Rusijos gilumą – Semipalatinską, kur gyveno sesuo Ona su šeima. Ten jos vyras Jonas Yčas buvo paskirtas gimnazijos inspektoriumi.

1918 m. Semipalatinske Stasys Neimanas baigė gimnaziją. 1918-1919 m. studijavo Tomsko universitete teisę, mokslą teko nutraukti užėjus bolševikams. Studijų metais, kaip ir broliai, pateko į sovietinės revoliucijos ir ateistinės propagandos sūkurį. 1921 m. atsiradus galimybei grįžti į Lietuvą, tik tėvas ir šeimos moterys susiruošė namo. Bet, belaukiant išvykstančio lietuvių tremtinių ešelono, tėvas kun. Adolfas Neimanas, paskiepytas nuo choleros, suserga  ir miršta. Moterys grįžta į Biržus vienos. Broliai pasimetė Rusijos revoliucijos audrose. Po kelerių metų tik vienintelis iš sūnų Stasys pargrįžta į Lietuvą. Kurį laiką ūkininkauja prof. dr. Jono Yčo ūkyje.

1923-1925 m. Stasys Neimanas mokytojavo Panevėžio gimnazijoje. Nors to meto Lietuvos inteligentijos sluoksniuose vyravo materialistinė pasaulėžiūra, bet tėvų įdiegta religinio pamaldumo dvasia nebuvo visai išblėsusi Stasio širdyje. Jis pajunta vidinį pašaukimą darbui Dievo vynuogyne ir įstoja į 1925 metais įsteigtą Evangelikų teologijos fakultetą Kauno Vyt. Didžiojo universitete. 1929 m. baigus Teologijos fakultetą, Stasys Neimanas Reformatų Bažnyčios Sinodo birželio mėn. buvo ordinuotas diakonu ir paskirtas kun. Jonui Šepečiui padėjėju Papilio parapijoje. 1930 m. paskiriamas į Nem. Radviliškį kun. Adomo Šerno priežiūroje. 1931 m. Stasys Neimanas buvo ordinuotas kunigu ir paskiriamas į  Nem. Radviliškio parapiją klebonu. 1936 m. lapkričio 19 d. išrinktas LERB kolegijos nariu.

Kun. Stasys Neimanas buvo vedęs Kazimierą Rimkevičiūtę (1901-1984), su kuria 56 bendro gyvenimo metus dalinosi šeimos džiaugsmais ir rūpesčiais, išaugino dukras Margaritą ir Ievą bei sūnus Stasį ir Joną.

Užėjus karo audroms, kun. St. Neimanas su žmona Kazimiera ir keturiais mažamečiais vaikais, bijodami naujosios valdžios represijų, pasitraukė į Vokietiją. Čia tuoj pat pradėjo aktyvią bažnytinę ir visuomeninę veiklą: lankė po karo pasitraukusius parapijiečius – reformatus, rūpinosi evangelikų organizuotos veiklos atstatymu. Buvo vienas iš iniciatorių, kurie 1946 m. gegužės 30 d. sušaukė išeivių evangelikų suvažiavimą Hanau mieste, buvo išrinktas į Laikinąją Lietuvos evangelikų vyriausiąją Bažnyčios tarybą, o 1946 m. lapkričio 9-10 d. d. Lebenstadte įvykusiame ev. liuteronų ir reformatų Bažnyčių atstovų bendrame Sinode – į Vyriausiąją lietuvių evangelikų Bažnyčios tarybą. Joje darbavosi iki 1948 m. gruodžio 8 d., kol reformatai ir liuteronai įsteigė savarankiškas organizacijas. 1949 m. kun. St. Neimanas dalyvavo antrajame išeivijos lietuvių ev. reformatų Sinode.

Po poros metų praleistų karo pabėgėlių stovyklose, prasideda emigracija į užjūrį. Pabaltijiečių stovyklų reformatų mažėja, dauguma apleidžia Europą.

Kun. Stasys Neimanas dar kurį laiką susilaiko nuo kelionės į Amerikos žemyną, vis tikėdamas, kad pasikeis politinė padėtis ir galės grįžti į gimtąjį kraštą. Bet padėčiai Lietuvoje nesikeičiant, apsisprendžia ir 1950 m. kovo mėnesį su žmona, dukromis ir sūnumis išvyksta į JAV. Netrukus Čikagos lietuvių reformatų buvo pakviestas kunigauti į naujai įsisteigusią parapiją, tapo ilgamečiu šios parapijos klebonu. Parapija įsigijo nuosavą bažnyčią. Joje kun. Stasys Neimanas daug metų skelbė Dievo Žodį, ištikimai atliko dvasininko pareigas. Retkarčiais Jis pavaduodavo ir kitus dvasininkus, laikydamas pamaldas lietuvių liuteronų Ziono ir Tėviškės parapijų bažnyčiose.

1953 metais išeivijos ev. reformatų Sinodas kun. St. Neimaną išrinko Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios superintendentu ir 1954 m. Sinode buvo iškilmingai ordinuotas šioms pareigoms. 1966 m. Vokietijoje mirus LERB gen. superintendentui dr. prof. kun. Konstantinui Kurnatauskui (1878 04 09-1966 02 03), šios pareigos buvo patikėtos kun. St. Neimanui.

Mirė gen. superintendentas kun. Stasys Neimanas 1995 m. kovo 17 d. Evanstone, JAV, palaidotas Čikagos Lietuvių tautinėse kapinėse, kuriose prieš 11 metų buvo palaidota Jo ištikimoji žmona Kazimiera.

Pasinaudota Valterio Bendiko nekrologu „Palydėtas amžinam poilsiui“,

„Draugas“ 1995 04 20