1611 m. birželio 2 d. Vilniuje, vykstant Dievo Kūno atlaidams, susirinkusi minia surengė linčo teismą prieš Franką de Franco. Italų kilmės reformatas prieš tai dalyvavo Vilniaus reformatų pamaldose, per kurias kunigas Andžejus Chšonstovskis aštriai sukritikavo šioms iškilmėms būdingas katalikų apeigas, vadindamas jas stabmeldyste. Pamokslas jam padarė tokį didelį įspūdį, kad išėjęs iš bažnyčios traukė link vietos, kur vyko procesija ir prie vieno altorių šaukė štai ką į susirinkusią tikinčiųjų minią:

„Jūs apsėsti neregiai, didelę stabmeldystę atliekate garbindami ir apgiedodami ostiją. Duokite garbę Dievui, kuris yra danguje, sunaikinkite stabmeldystę, o neduokite Dievo garbės žemiškiems daiktams!“

Minia jį puolė, ir Frankas netrukus pateko į kalėjimą, kur buvo ištisą naktį kankintas. Byla nuskambėjo plačiai ir greitai pasiekė patį popiežių. Pagrindinio Franko kaltintojo vaidmens ėmėsi karaliaus pamokslininkas Petras Skarga, kuris asmeniškai pasirūpino, kad šis šventvagis gautų didžiausią įmanomą nuobaudą. Atitinkamai siūlė jam išsaugoti savo gyvybę mainais už perėjimą į katalikybę, ko jis atsisakė.

Frankas de Franco buvo nužudytas Vilniaus rotušės požemiuose 1611 m. birželio 30 d., būdamas 25 arba 26 metų. Budelis išrovė jam liežuvį (kaip tuo metu buvo įprasta šventvagiams), paskui jo lavoną ketvirčiavo ir gabalus pamovė ant rotušės aikštėjo stovėjusio Gėdos stulpo. Po to jo kūnas buvo sudegintas, o pelenai išberti į upę.

Iš lenkakalbio kanalo „Historia Polski dzień po dniu“ (https://www.facebook.com/historia.polski.dzien.po.dniu)  išvertė Artūras Laisis