Prieš 460 metų, 1563 m. gegužės 21 d., Ragainėje mirė evangelikų liuteronų kunigas Martynas Mažvydas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos Katekizmo prasti žodžiai (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas.

Kun. Martyną Mažvydą labai gražiai, jautriai pamaldose Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje paminėjo katechetas Holger‘is  Lahayne, taip pat Dievo Žodžiu bei malda jis užbaigė Martyno Mažvydo minėjimo renginį – skaitymus prie Reformatų sode statomo paminklo Reformacijos  ir lietuvių raštijos pradininkams, kuriame dešimčia stelų bus pagerbti lietuvių raštijos pradininkai – kunigai ir pasauliečiai. Viena stela skirta liuteronų kunigui M. Mažvydui ir Jo Katekizmui.

Kun. M. Mažvydas buvo prisimintas ir Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Paminėti M. Mažvydą Reformatų sode prie statomo paminklo vilniečius pakvietė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija. Dalyvavo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos 6 b ir 6-pr klasių moksleiviai ir lietuvių kalbos mokytoja Gitana Šeštokienė, paruošusi jaunuosius skaitovus.

Skaitymus moderavusi Draugijos valdybos narė dr. Austė Nakienė priminė kun. Martyno Mažvydo nuopelnus lietuvių raštijai, taip pat skaitė poeto Kazio Bradūno eilėraščius, skirtus šiam didžiavyriui. Renginyje dar kalbėjo Draugijos valdybos nariai Kęstutis Pulokas, Vytautas Gocentas.

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai kiekvienais metais rašo laiškus Martynui Mažvydui ir kuria akrostichus. Tądien 6 b ir 6 pr klasių moksleiviai perskaitė 2005 ir 2023 metais moksleivių rašytus Mažvydui laiškus bei akrostichus su žodžiu Katekizmas.

Pasibaigus renginiui, katechetas H. Lahayne pakvietė moksleivius apsilankyti šalia esančioje Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje, pasigrožėti unikaliomis kesoninėmis lubomis, išlikusiomis nuo 1835 metų, nepaisant to, kad sovietmečiu joje buvo įrengtas kino teatras Kronika, kuriame, tikriausiai, mėgo skirti pasimatymus jų tėvai.

Martyno Mažvydo gimimo data ir vieta nėra žinomos. Spėjama, kad gimė po 1510 m. paprūsėje – Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio ruože. Iki 1546 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Manoma, kad 1539-1542 m. galėjo mokytojauti Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje kolegijoje.

Dėl Reformacijos idėjų skleidimo Vilniuje buvo persekiojamas, galbūt netgi kalintas (Karaliaučiaus universiteto rektoriui Johanui Brettschneideriui 1548 m. lotyniškai rašytame laiške M. Mažvydas įsivardija pirmuoju tikėjimo kankiniu – protomartyr).

Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis 1546 m. birželio 8 d. M. Mažvydą pakvietė į Karaliaučių, ir tų pačių metų rugpjūtį kunigaikščio lėšomis šis pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete, kurį bakalauro laipsniu baigė 1548 m. balandžio 5 d. – pirmasis iš LDK studentų lietuvių.
Nuo 1549 m. kovo 18 d. M. Mažvydas tarnavo Ragainės evangelikų liuteronų lietuvių parapijos klebonu, čia vedė ankstesnio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern. 

1554 m. M. Mažvydas buvo paskirtas vyskupo vietininku – arkidiakonu Ragainės apskrityje. Taip pat dirbo apskrities valdytojo raštininku ir vertėju, vadovavo parapijos mokyklai, rūpinosi bažnytiniu giedojimu. Susirašinėjo su kunigaikščiu A. Brandenburgiečiu, laiškuose išsamiai aprašė Ragainės parapijos būklę.

Mirė kunigas M. Mažvydas 1563 m. gegužės 21 d. ir buvo palaidotas Ragainės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

InfoRef_LT